MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

atžvilgiu jis kaip tik ir tarnauja asmens pasipildymui. Jo metu
asmuo susivienija su asmeniu ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.
Čia yra pagrindas, kodėl seksualinis aktas gali būti
pakartotas (jo pakartojamumas net žymu biologinėje jo pusėje,
nes žmogus neturi vadinamojo Brunstzeit, kaip gyvuliai),
kodėl jis yra leidžiamas nevaisingumo atveju arba tais laikotarpiais,
kada vaisiaus užsimezgimas yra negalimas.
Visa tai rodo, kad jau net ir biologinėje srityje moterystė
yra ne tik rūšies, bet ir asmens reikalui. Kiek žmogus dalyvauja
biologinėje moterystės sferoje kaip žmogus, tiek jis dalyvauja
ne rūšies, bet savo asmens reikalui. Ir čia, kaip ir visur
kitur, asmuo yra aukščiausia vertybė. Nusilenkimas rūšiai
būtų asmens išdavimas.
2. Moterystės psichologija
a. Dvasinė lyčių sąjunga prasideda meilės aktu. Lyčių meilė
yra visiškai kitokios rūšies ir kitokio charakterio, negu tėvų,
vaikų, artimo arba Dievo meilė. Ir šitoji lyčių meilė, meilė vyro
moteriai arba moters vyrui, yra pirmesnis išgyvenimas, negu
kūdikio noras. Žmonės savo meilę siekia visų pirma objektyvuoti
bendruomenine forma visam gyvenimui - net amžinybei.
Meilės amžinumas yra gilus psichologinis išgyvenimas.
Moterystė kaip tik ir tampa lyčių meilės ir gyvenimo bendruomene
arba lyčių meilės objektyvacija.
b. Šitoji meilės ir gyvenimo bendruomenė yra dviašmenė:
tarp vieno vyro ir vienos moters. Meilės dviasmeniškumas
taip pat yra gilus psichologinis išgyvenimas. Žmones meilėje
suriša ne kuris nors trečiasis elementas, kuris būtų šalia
jų, bet juos suriša tas susijimas vienas su antru, kuris padaro,
kad besimylintieji tampa tarsi viena siela.
c. Psichologinis matrimonialinių santykių išgyvenimas taip
pat yra grynai dviasmenis: čia du asmens atsiduoda vienas antram,
nesiekdami jokio trečiojo prado. Kūdikio išgyvenimas čia
neįsimaišo. Jis gali būti tik netiesioginis, moralinis nusiteiki-
133