MOTERYSTĖS FILOSOFIJA - Maceina.lt

dalyku. Jeigu šitoji antireliginė ir antibažnytinė dvasia būtų
pašalinta, tuomet savaime daugybė priekaištų, daromų civilinei
moterystei, atkristų ir principialaus katalikų pasipriešinimo
nebūtų.
Pirmas dalykas, kuris priimtiname civilinės moterystės
įstatyme turi būti realizuotas yra moterystės nesuardomumas.
Bažnyčia doktrinaliai teigia, kad moterystė yra nesuardoma
iš esmės. Vis tiek ar ji yra sakramentinė, ar nesakramentinė
(nekrikštytųjų) iš pricipo, nepaisant kai kurių išimčių, ji yra
nesuardoma. Tai jau yra doktrinos dėsnis, kurį neigdamas
civilinės moterystės įstatymas iš tikro prieštarauja Katalikų
bažnyčios mokslui, ir tokio įstatymo katalikai ginti negali. Tuo
tarpu šita liga kaip tik serga daugybė civilinės moterystės
įstatymų. Ar tik ne Italija pirmutinė yra į savo civilinius įstatymus
įvedusi principinį moterystės nesuardomumą. Todėl
kiekvienas įstatymas, jeigu jis nori susiderinti su katalikų doktrina,
turi divorsų neleisti. Separacija ir paskelbimas moterystės
nebuvimo yra kitas dalykas. Bet suardyti tikrai įvykusią moterystę
yra neleistina. Čia esama labai svarbių ne tik religinių,
bet ir tautinių bei valstybinių motyvų. Mussolini'o šalies
pavyzdys čia galėtų būti labai pamokomas ir sektinas.
Moterystės principialaus nesuardomumo deklaravimas įstatymu
yra pagrindas, kuriuo yra grindžiama šito įstatymo santaika su katalikų
doktrina.
Antras reikalavimas, taikomas priimtinam civilinės moterystės
įstatymui, yra neliesti katalikų, kuriuos mini can. 1099
§ 1. Civilinė moterystė gali būti remiama tik gerai suprasta
ir vykdoma pasaulėžiūrine tolerancija bei sąžinės laisve. Nepriimtinas
yra būdas apaštalauti juridinėmis ir administracinėmis
priemonėmis. Bet iš kitos pusės, tai tinka ir tiems,
kurie civilinių moterysčių įstatymo pageidauja. Jie taip pat
negali norėti, kad valstybės juridiniai nuostatai ir administracinis
aparatas būtų panaudotas jų idėjoms realizuoti atžvilgiu
tų, kurie šitų idėjų nelaiko tikromis. Priverstina civilinė
moterystė yra kilusi iš pasaulėžiūrinės netolerancijos ir todėl negali
būti nei ginama, nei palaikoma. Tik tada, kai katalikams yra
paliekama visiška laisvė tvarkytis pagal savo principus ir sa-
175