You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
„Bažnytinė misija niekados neturėjo reikalų su žmogum savyje (an<br />
sich), bet tik su tautiškai apspręstu žmogumi“ 12). Dėl šios priežasties<br />
„katalikiškoji pastoracija iš esmės neišvengia tautiškų bruožų,<br />
kaip jų neišvengė Kristaus pasiuntinybė ir šv. Povilo pamokymai“<br />
13). Apreikštoji Tiesa ir dieviškoji Malonė visiems yra ta pati.<br />
Bažnytinis veikimas savo esmėje yra tas pat visoms tautoms. Bet<br />
praktikoje jis atsiremia į tautos prigimtį, nes nevisos tautos vienodai<br />
pergyvena skelbiamą tiesą, ir nevisose malonė vienodai klesti. „Sakramentinis<br />
ir auklėjamasis Bažnyčios veikimas gali būti vaisingas<br />
tik tada, kai jis stropiai paiso rasinių genties ar tautos ypatybių“ 14).<br />
Tuo būdu pats Bažnyčios paskyrimas ją padaro tautinio auklėjimo<br />
veiksniu. „Katalikų Bažnyčia ..., kiekvienoje tautoje auklėdama<br />
josios savotiškumą, pasirodo, kaip kilni tautų auklėtoja ir<br />
tikroji jų motina. Sakramentais ir Viešpaties žodžiu ji gimdo šitas<br />
tautas jųjų savotiškume ir tam, ką jos turi brangiausio, ji suteikia<br />
amžinybės spindesio, antagamtinio šventumo ir jėgos. Kiek katalikybė<br />
antgamtine savo esme yra pasaulinė ir anttautinė, tiek empyrinis<br />
josios veikimas ir josios misija yra apsprendžiama tautiškumo<br />
(58) ... Bažnyčios anttautiškumas iš esmės suponuoja josios<br />
misijos ir josios tikinčiųjų tautiškumą“ 15).<br />
b. Bažnyčios įtaka tautiškumui<br />
Tautiškumą Bažnyčia auklėja visu tuo, ką ji religijos srityje<br />
sukuria savotiška pagal tautos būdą, pagal josios papročius, polinkius<br />
ir pomėgius. Tautiniai religijos elementai kyla iš tautinės individualybės,<br />
o perteikiami naujosioms kartoms, jie savo ruožtu jas<br />
tautiškai auklėja.<br />
Nagrinėjant šituos tautinius religijos elementus, pirmoje eilėje<br />
reikia paminėti liturgiją. Katalikų Bažnyčia neturi vienodo išviršinio<br />
Dievo garbinimo būdo. Joje yra šešetas gyvų liturgijų arba<br />
ritu: ketvertas Rytuose (bizantiškas, syriškas, koptiškas ir chaldaiškas)<br />
ir dvejetas Vakaruose (rymiškas ir milaniškas arba šv. Ambrozijaus).<br />
Šitų bendrų lyčių viduje yra dar nemaža skirtybių ir<br />
įvairybių, kurias sukuria įvairūs kraštai ir įvairios tautos. Ku<strong>lt</strong>e<br />
žmonės dalyvauja ne tik kaip žmonės, bet ir kaip tautiečiai. Vienodus<br />
savo esmėje jausmus ir santykius su Dievu jie apvelka<br />
įvairiomis išviršinėmis formomis. Vakarų ritas yra labai skirtingas<br />
nuo Rytų, nes ir žmonių suvokimo būdas yra skirtingas. Rytų<br />
ritas yra turtingas papuošalais, įvairus gestais ir vaizdingas žodžiais.<br />
Jame žymu fantazija. Vakarų ritas yra kuklus ir paprastas. Iš jo<br />
12) K. Adam, op. cit. 56 p.<br />
13) K. Adam, op. cit. ibd.<br />
14) K. Adam, op. cit. ibd.<br />
15) K. Adam, op. cit. 58—59 p.<br />
91
Change language