You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Mąstąs žmogus kalbos yra būtinai reikalingas. Mąstymo ir<br />
kalbos santykiai nėra atsitiktiniai. Kalbos filosofai vis labiau įsitikina,<br />
kad „kalba minčiai nėra primesta iš viršaus, kaip drabužis,<br />
bet su ja suaugusi, kaip kūnas su siela“ 4). „Mąstymo forma ir garsinė<br />
forma, sako žymus kalbos tyrinėtojas K. Vossleris, yra viena su<br />
kita suaugusi ir viena kitai palenkta, kaip vaisiaus branduolys ir<br />
kevalas, kaip žmogaus siela ir kūnas, kaip dvasia ir gamta“ 5). Garsinis<br />
žodis ir mintis taip santykiuoja vienas su kitu, kaip forma su<br />
turiniu. Mintis sudaro garsinio žodžio turinį, o žodis apvelka mintį<br />
tam tikra lytimi. Psichologai dar nėra išsprendę ginčo, ar galima<br />
mąstyti be žodžių. Vis dė<strong>lt</strong>o jei ir gali būti minčių be žodžių, tai<br />
šitos mintys nėra aiškios ir griežtos, nes joms stinga ryškios lyties.<br />
Tai rodo išvidinis patyrimas, kai mes kartais nemokame žodžiu pasakyti<br />
kokios minties, nes ji mums dar nėra visai paaiškėjusi. Ją mes<br />
dar tik nujaučiame. Suvokę josios esmę ir patyrę josios turinį, mes<br />
visuomet jau galime ją išreikšti žodžiais 6). Iš kitos pusės, yra žodžių<br />
be minties. Bet šitie žodžiai nėra žmogiški. Jie savo esme priklauso<br />
gyvulių pasauliui, kaip riksmai, šauksmai ir kiti neprasmingi garsų<br />
junginiai. Jiems tikra prasme negali būti taikomas nė žodžio vardas.<br />
Jie yra garsai arba garsų sambūriai, bet ne žodžiai. Aiški mintis<br />
visados yra apipavidalinta žodžio lytimi, ir tikras žodis visados<br />
yra pripildytas sąvokinio turinio. „Kalboje minties darbas įgyja pavidalą<br />
ir tampa pastovus“ 7). Tik kalboje mūsų mąstymas susikristalizuoja<br />
konkrečiais pavidalais ir įgyja regimą išraišką. Kalba savo<br />
ruožtu todėl virsta, kaip Herderis pastebi, „mūsų proto charakteriu“<br />
8) arba mūsų mąstymo apsireiškimu. Ji nėra tik žodžių rinkinys,<br />
bet ypatingas sielos gyvenimo produktas arba „specialus protinis<br />
mechanizmas“ 9). Mintis įgyja pavidalo žodyje, ir žodis įgyja<br />
prasmės mintyje. Mąstymas yra tylus kalbėjimas, ir kalbėjimas yra<br />
garsus mąstymas.<br />
Jei mintys yra kalbos turinys, o kalba — minčių lytis, jei<br />
iš kitos pusės kalba yra konkretus mūsų proto apsireiškimas, aišku,<br />
kad šitų apsireiškimų skirtingumas mus veda į proto veikimo skirtingumą.<br />
Kalbų įvairumas rymo ant mąstysenos skirtingumo. Kiek<br />
4) E. Zeller, Über die Bedeutung der Sprache und des Unterrichts<br />
für das geistige Leben, 369 p. „Deutsches Rundschau“ (metai ir nr. nepažymėta).<br />
5) Sprache und Natur, 29 p. Festschrift H. Wöllflin, München 1924.<br />
6) Čia yra pagrindas ir to pedagoginio reikalavimo, kad mokiniai savo<br />
abejones įteiktų mokytojui raštu. Formuluojama mintis griežta rašto lytimi<br />
ir pati nekartą paaiškėja.<br />
7) L. Weisgerber, Deutschsprachliche Jugendbildung in ihren Grundlagen,<br />
v. J. Antz ir k. 56 p. München 1932.<br />
8) Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit, II, 228 p.<br />
9) R. Johannet, Le Principe des nationalitės, 3 p.<br />
134
Change language