Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
inės ligos), ardo geruosius kūno elementus, naikina tinkamą kūno<br />
santykiavimą su dvasia ir gamta ir todėl kenkia etniniam tipui. Todėl<br />
etninio tipo auklėtojai ir turi rūpintis, kad minėti nuodai ir ligos<br />
tautoje neįsigalėtų. Etninio tipo gerinimo būdas iki šiol tebėra dar<br />
negatyvus. Bet ir jis jau turi labai didelės reikšmės. Apsaugomąja<br />
savo pagalba jis išlaiko tai, ką gamta sukūrė, ir atitiesia tai, ką<br />
civilizacija iškreipia.<br />
Etninio tipo ypatybės gali klestėti tik tada, kai tauta yra<br />
sveika ir gausi. Liegstanti tauta jau pačioje savyje slepia žuvimo<br />
daigus. Iš kitos pusės, negausi tauta yra visados tykoma ku<strong>lt</strong>ūrinio<br />
nenašumo ir ku<strong>lt</strong>ūrinio apsnūdimo. „Tauta, sako prof. Šalkauskis,<br />
nustojusi rasinio gajumo ir vaisingumo, nustoja sykiu energijos<br />
vesti gyvenimo kovą ir eiti nuolat kylančios pažangos keliais“ 15).<br />
Etninio tipo gerinimas todėl turi eiti dviem kryptimi: tobulinti rasinį<br />
sveikatingumą ir skatinti rasinį vaisingumą.<br />
Tautos sveikatą ugdyti turi visi tautinio auklėjimo veiksniai.<br />
Svarbiausios reikšmės čia, be abejo, turi šeima. Daugelis biologų<br />
yra įsitikinę, kad motinos įtaka etniniam tipui susiformuoti yra<br />
nusverianti 16), kad motina yra tikroji fizinio tautiškumo ugdytoja<br />
ir saugotoja. Sveiki kūdikiai gali gimti tik iš sveikų tėvų. Todėl<br />
šeimų sveikatingumo tobulinimas yra pagrindinė priemonė gerinti<br />
etniniam tipui. Šeimos sveikata yra tautos sveikata. Visuomenė ir<br />
valstybė turėtų ypatingai susirūpinti šeimos higiena. Šios rūšies<br />
literatūra ir straipsniai spaudoje, patarimai motinoms, gimdančių ir<br />
pagimdžiusių moterų globojimas, vaikų ligoninės ir poilsio namai —<br />
visa tai priemonės, kurių dauguma yra visuomenės bei valstybės<br />
rankose ir kuriomis galima žymiai sustiprinti tautos sveikatingumą.<br />
Iš kitos pusės, negalima leisti laisvai daugintis tiems, kurie serga<br />
užkrečiamomis ligomis arba iš kurių gimusieji būtų nenormalūs<br />
tiek kūnu, tiek siela. (Šį klausimą dėl jo aktualumo nagrinėsime<br />
kitame specialiame skyrelyje).<br />
Mokyklos vaidmuo šiuo atžvilgiu taip pat yra gana reikšmingas.<br />
Šiam reikalui pirmoje eilėje tarnauja higienos pamokos. Jos supažindina<br />
mokinius su sveikatos reikalavimais ir įdiegia jiems atsakingumo<br />
jausmą už fizinę visos tautos gerovę. Higienos pamokos<br />
todėl negali būti tik mokymas. Žinių įsigijimas čia dar nedaug ką<br />
padeda. Mokiniai turi būti doriškai nuteikti gerbti kūną, jį saugoti,<br />
globoti ir juo rūpintis. Auklėjamasis higienos pamokų pobūdis turi<br />
būti ypač ryškus. Todėl Vokietijos 1920 m. mokytojų konferencija<br />
visai teisingai reikalavo, kad higienos pamokas dėstytų ne gydytojas,<br />
bet mokytojas. Gydytojai gali paskaityti keletą paskaitų tik<br />
specialiais klausimais. — Kiti mokykloje dėstomieji dalykai, kaip<br />
gamtamokslis, geografija, psichologija, tikyba, progai pasitaikius,<br />
128<br />
15) Lietuvių Tauta ir jos ugdymas, 59 p.<br />
16) plg. M. Bérillon, Les caractėres nationaux, 19 p.
Change language