01.08.2013 Views

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

išmokti gimtosios kalbos reiškia savaimingai pasisavinti tautinį pasaulėvaizdį.<br />

„Išmokdamas kalbos, sako L. Weisgerberis, žmogus yra<br />

įjungiamas į savo kalbos bendruomenę, perteikiant jam gimtosios<br />

jo kalbos pasaulėvaizdį“ 35). Tai, kas atskiram žmogui būtų sunku ir<br />

net tiesiog neįmanoma įsigyti savomis pastangomis, gimtosios kalbos<br />

mokymosi pagalba ateina visai savaime. Žmonės nekuria sau pasaulėvaizdžių<br />

kiekvienas atskirai, bet kalbos dėka pasisavina vieną<br />

ir tą patį. Todėl „visi, kurie išmoksta tos pačios gimtosios kalbos,<br />

yra sujungiami į vieną dvasinį vienetą ir mąstyme bei veikime yra<br />

kreipiami ta pačia linkme“ 36). Kalba darosi tautos dvasios reiškėją<br />

ir kartu palaikytoja, o šitos kalbos mokymas tampa tautos dvasios<br />

skleidimusi individuose. Šita prasme Fr. Paulsenas visai teisingai<br />

pastebi, kad „per gimtąją kalbą kiekvienas žmogus visų pirma yra<br />

surišamas su bendrosios dvasios gyvenimu“ 37).<br />

Tautinis pasaulėvaizdis ir pažinimo bendruomenė žmogui yra<br />

savotiškas likimas. Atskiras individas negali pasirinkti, kuri kalba<br />

turėtų būti jo gimtoji kalba. Ją paprastai parenka jam pats gimimo<br />

faktas. Todėl ir jo mąstysena, jo pasaulio suvokimo būdas per kalbą<br />

taip pat esti apspręstas savaimingai. Tautinis pasaulėvaizdis nėra<br />

kritiško apsisprendimo padaras, ir pažinimo bendruomenė nėra<br />

laisvo pasirinkimo dalykas. Jie yra žmogui perteikiami dar toli gražu<br />

prieš jo sugebėjimą kritiškai ir laisvai apsispręsti. Žmogus paties<br />

prigimto gyvenimo eigos yra lenkiamas suvokti daiktus taip, o ne<br />

kitaip, ir įsijungti į tokią dvasios bendruomenę, o ne į kitokią. Šiuo<br />

tad atžvilgiu gimtosios kalbos išmokymas yra perteikimas individui<br />

tautinio pasaulėvaizdžio, įjungiant jį tuo būdu į tautinę suvokimo<br />

bendruomenę.<br />

c. Individo įjungimas į tautos ku<strong>lt</strong>ūrą<br />

Kalboje glūdįs tautinis pasaulėvaizdis nėra vienos kartos padaras.<br />

Jis yra vaisius ištisų amžių ir begalinės žmonių eilės. Jis<br />

yra tapęs ir tampąs, kaip ir pati kalba. Kalba yra istorinis padaras<br />

ir todėl yra palenkta istoriniams veiksniams. Kalba kinta su tautos<br />

istorija ir kartu su ja išsivysto. Iš kitos pusės, kalba nėra viena kuri<br />

ku<strong>lt</strong>ūros sritis šalia kitų sričių. Ji apima visą gyvenimą, daro jam<br />

įtakos ir pati josios iš gyvenimo patiria. Kalba yra organiškai suaugusi<br />

su visa tauta. Todėl tautos ku<strong>lt</strong>ūros kitimas ir išsivystymas<br />

neišvengiamai palieka kalboje savo bruožų. Kalba darosi tam tikra<br />

prasme tautos istorijos veidrodis, kuriame akylus žvilgis gali paste­<br />

35) op. cit. 52 p.<br />

36) L. Weisgerber, Die Stellung der Sprache im Aufbau der Gesamtku<strong>lt</strong>ur,<br />

145 p.<br />

37) Moderne Bildungswesen. Die allgemeinen Grundlagen der Ku<strong>lt</strong>ur<br />

der Gegenwart, von W. Lexis ir k. 60 p.<br />

142

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!