Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
yra žmogiškoji realybė, tai patriotizmas taip pat turi būti žmogiškosios<br />
tvarkos dalykas; jis turi ki<strong>lt</strong>i iš žmogaus proto ir laisvos<br />
valios“ 8). „Patriotizmas, suvestas į jausmą yra aklas ... Patriotizmas<br />
nėra neracionalinis dalykas, ir tėvynė nėra chimera. Juodu<br />
pristato protui, o protas nusilenkia jųdviejų didybei“ 9).<br />
Patriotizmo ir jo objekto santykis nėra pagrįstas jokiomis išviršinėmis<br />
šito objekto ypatybėmis. Tėvynė bei tauta yra mylima<br />
ne dėl to, kad ji yra didelė, graži, ku<strong>lt</strong>ūringa ar turi garsią praeitį.<br />
Mažų, skurdžių ir necivilizuotų tautų nariai nėra nė kiek menkesni<br />
patriotai, kaip didžiųjų nacijų žmonės. Kartais suvargusi ir sunykusi<br />
tauta gali būti net labiau mylima, negu turtinga ir išsivysčiusi.<br />
Goethe ne be reikalo sakydavo, kad juo blogesnis kraštas, tuo<br />
didesni patriotai. „Teritorijos vertė ar grožis tikrajam patriotizmui<br />
neturi jokios reikšmės“ 10). Tiesa, su patriotizmu yra ankštai surištas<br />
gėrėjimasis sava šalimi ir didžiavimasis sava tauta. Bet ne šitas<br />
gėrėjimasis ir didžiavimasis gimdo meilę, tik tėvynės bei tautos meilė<br />
gimdo gėrėjimąsi ir didžiavimąsi. „Pateisinti patriotizmą interesu<br />
yra tikriausia priemonė jį nužudyti“ 11), nes, žlugus šitam interesui<br />
(pv. turtingumui, gausingumui, ku<strong>lt</strong>ūringumui), nuosekliai turėtų<br />
žlugti ir patriotizmas. Gimtoji šalis mums yra brangi ne dėl to, kad<br />
ji būtų geresnė ar gražesnė, bet dėl to, kad ji yra mūsų žemė. Joje<br />
gyvenantieji žmonės mums yra brangūs taip pat ne dėl to, kad jie<br />
būtų ku<strong>lt</strong>ūringi ar turtingi, bet dėl to, kad jie yra mūsų tauta. Patriotizmo<br />
ir jo objekto santykis yra paremtas šito objekto savumu, Tėvynę<br />
bei tautą mylime dėl to, kad ji yra sava.<br />
Daiktą arba asmenį galima vadinti savu tada, kai juo tam tikru<br />
būdu pasiturime, kai jis yra su mumis surištas ir, tarsi, tapęs mūsų<br />
dalimi. Savumas yra išvidinis daikto ar asmens suaugimas su mumis<br />
ir apsigyvenimas mūsų būtybėje. Savas daiktas arba savas asmuo<br />
gyvena mumyse, ir mes gyvename jame. Taip yra ir su tauta bei<br />
tėvyne. „Tėvynė, sako J. V. Ducatillon, įauga į mus, mumyse įsikūnyja.<br />
lygiai kaip ir mes įsikūnyjame joje. Tarp jos ir mūsų, vis tiek,<br />
ar mes to norime, ar ne, atsiranda tvirtas ryšys ir gili giminystė“ 12).<br />
Toji visuotinės gamtos dalis, kurią mes vadiname tėvyne, nėra tik<br />
šalia mūsų. Ji yra kartu ir mumyse. Ji gyvena mūsų prigimtyje<br />
įspūdžių, vaizdų, polinkių ir atsiminimų pavidalu. Mes negalime<br />
nuo jos visiškai atsiskirti, nes mes ją nešiojame patys savyje. Mes<br />
negalime jos svarstyti, kaip visai mums svetimos, nes ji sudaro<br />
mūsų pačių dalį. Ji yra mūsų tauta ir mūsų tėvynė; mes ją todėl<br />
mylime, kaip savą. „Mūsų širdis yra pririšta prie tėvynės, kaip ir<br />
186<br />
8) J. V. Ducatillon, op. cit. 74 p.<br />
9) M. de Munnynck, cit. „Romuva“, 9 p. 2 nr. 1922.<br />
10) M. de Munnynck, Psychologie du patriotisme, 6 p.<br />
11) G. Guy-Grand, La philosophic nationaliste, 161 p. Paris 1911.<br />
12) op. cit. 69 p.
Change language