You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Rasė todėl yra zoologinis savotiškumas, tam tikrą žmogiškų individų<br />
skaičių sutelkiąs į zoologinį vienetą. Šitoje apibrėžtyje glūdi<br />
du bruožai: subjektyvinis — zoologinis individo savotiškumas ir<br />
objektyvinis — zoologinis vienetas. Tikrumoj žodis rasė šiandien<br />
yra vartojamas abejopa prasme. Juo vadinamas ir žmogaus nusiteikimas<br />
ir tam tikra žmonių grupė. Bet ir vienu ir kitu atveju rasė<br />
visados yra zoologinis dalykas.<br />
Palikdami antropologams surasti konkretų esminį rasės elementą,<br />
čia iškelsime dvi charakteringas josios ypatybes: pastovumą<br />
ir paveldimumą. Rasė, kaip zoologinis dalykas, yra grynai prigimties<br />
davinys. Šitame josios prigimtiškume kaip tik ir laikosi<br />
anų dviejų ypatybių šaknys. Rasė yra labai pastovi, kaip ir visa<br />
prigimtis. Ji esti tol, kol jai priklausą individai ją palaiko dauginimosi<br />
keliu. Rasę apsprendžia prigimtis: ji ją sukuria, ji ją ir<br />
perteikia. Rasės pastovumas yra neišvengiamai surištas su josios<br />
paveldimumu: pastovumas tuo ir apsireiškia, kad rasinės žymės<br />
tiksliai atsikartoja naujuose individuose. Žmogus čia nieko negali<br />
pridėti — nebent ku<strong>lt</strong>ūros priemonėmis tobulinti jau apspręstą<br />
individą. S. R. Steinmetzas todėl visai teisingai rase vadina „pastovumą<br />
tam tikrų pirmykščių ypatybių, kurios, būdamos bendros<br />
visiems rasės individams, visos yra paveldimos naujųjų kartų“ 7).<br />
c. Rasė ir tauta<br />
J. G. Herderis neigė rasę. Jam ji yra „nekilnus žodis“ ir<br />
žmonių skirstymas pagal odos spalvą — „dirbtinis padaras“. „Visa,<br />
sako jis, yra tik atspindžiai vieno ir to pačio vaizdo, kuris išplinta<br />
visoje žemės erdvėje ir laike“ 8). Vietoje rasės Herderis vartoja<br />
žodį Volk — tauta. Herderio nusistatymas prieš rasę yra visai<br />
suprantamas, nes jo meto antropologai su rase siejo ir skirtingą<br />
žmonių kilimą 9). Kad rasės nereiškia skirtingos žmonių kilmės,<br />
kad jos yra tik vienos žmonijos atspalviai — čia Herderis sako<br />
visišką tiesą. Bet jau ir šitie atspalviai turi nemaža reikšmės. Rasė<br />
zoologinių ypatybių vienodumu sujungia tam tikrą individų skaičių<br />
į zoologinį vienetą, kuris yra skirtingas nuo kitų šios rūšies vienetų.<br />
Rasinį vienodumą turintieji individai savaime glaudžiasi prie vienas<br />
kito, o rasinio skirtingumo grupės savaime tolsta nuo viena kitos.<br />
Rasė yra pirmutinis veiksnys, kuris skaldo žmoniją ir jungia<br />
žmones.<br />
Čia tad ir išeina aikštėn rasės reikšmė ir įtaka tautai. Jau iš<br />
paviršiaus pažiūrėjus, tauta atrodo kaip vienetas, skirtingas nuo<br />
7) cit. P. Barth, Philosophie der Geschichte als Soziologie, 584 p.<br />
8) plg. Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit, 80 p.<br />
II. Riga u. Leipzig 1784.<br />
9) ibd.<br />
4
Change language