Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Tautos sąvoka dabar tapo ne tik Artbegriff, bet ir Wertbegriff, vadinasi,<br />
ne tik rūšies, bet ir vertybės sąvoka. Tai buvo visai naujas<br />
dalykas, padėjęs pamatus tautiniam auklėjimui, nes ugdyti galima<br />
tik tai, kas yra vertinga. Vertybės sąvoka glūdi pačioje ugdymo<br />
esmėje. Jeigu tad tautinės ypatybės yra vertingos, jos yra ugdytinos.<br />
Nuo romantikos laikų tautybė tapo ugdomąja vertybe.<br />
Romantikų idėjas j pedagogiką įvedė J. G. Fichtė. 1807—08 m.<br />
žiemą prancūzų apgu<strong>lt</strong>ame Berlyne jis pasakė keliolika pedagoginio<br />
pobūdžio kalbų, kurios sulaukė gyvo pritarimo visoje Vokietijoje<br />
ir kurias jis netrukus išleido, pavadinęs Reden an die deutsche Nation<br />
(1808). Šitame veikale jis pirmą kartą pabrėžė tautinio auk<br />
Įėjimo reikalą. Pestalozzio sistemoje jis tikėjosi radęs gerą būdą<br />
auklėti vokiečių tautą vieningam ir tikrai tautiniam gyvenimui. —<br />
Fichtės amžininkas E. M. Arndtas reikalavo ne tik tautos ugdymo,<br />
bet ir ugdymo pagal tautos esmę. Fichtei tautinis auklėjimas buvo<br />
ne tiek savotiškas naujųjų kartų rengimas specifiškam tautos gyvenimui,<br />
kiek apskritai viso ugdymo sustiprinimas ir patobulinimas.<br />
Tuo tarpu Arndtas suvokė ir kitą tautinio auklėjimo pusę. Jis suprato,<br />
kad tauta yra ne tik auklėjimo objektas, bet ir pagrindas. —<br />
Arndto pėdomis ėjo ir F. L. Jahnas. Jam tautinis auklėjimas buvo<br />
ne tik tautos auklėjimas, ne tik auklėjimas pagal tautos esmę, bet<br />
ir auklėjimas tautai. „Tautos auklėjimas, sako jis, yra auklėjimas<br />
tautiškumui... Tai šventas žmogiškojo tautos savotiškumo apsaugojimas“<br />
8). Sudarytoje tautinio auklėjimo programoje, kuri, pasak<br />
R. Mūller*Freienfelso, „skamba nepaprastai moderniškai“ 9), Jahnas<br />
reikalavo mokyti gimtosios kalbos, sumažinant svetimųjų kalbų<br />
įtaką, dėstyti mokykloje tautinės literatūros autorius, tautinę istoriją<br />
ir valstybės mokslą. — Didelės reikšmės tautiniam auklėjimui ir<br />
apskritai tautinių dalykų vertinimui turėjo ir J. Görres. Jis nors<br />
nebuvo pedagogas, kaip pedagogais nebuvo nė kiti romantikai, bet<br />
politiniai jojo raštai, jo meilė tautai, jo tautinės ku<strong>lt</strong>ūros branginimas<br />
darė nemaža įtakos visų pirma Vokietijoje, o paskui ir kitose šalyse.<br />
Bet romantiškąjį tautos teigimą greitai užstelbė valstybės įsigalėjimas.<br />
Jau antroje 19 šimt. pusėje politinis momentas žymiai persvėrė<br />
tautinį momentą. Didžiosios valstybės, jausdamos savo galybę,<br />
visai nepaisė mažų tautų ir kiekviena norėjo dalyvauti jų pasidalinime.<br />
„Tautos pradėjo mąstyti ir veikti anttautinėje srityje“ 10).<br />
Jau 1809 m. W. v. Humboldto švietimo reforma Vokietijoje beveik<br />
visai neturėjo tautinių bruožų. O „reakcijos metu nuo 1815—1860 m.<br />
bandymai ugdyme prigydyti tautinę dvasią buvo net persekiojami,<br />
nes tautiniai dalykai tuomet buvo siejami su laisvomis demokra<br />
8) cit. R. Mūller-Freienfels, op. cit. 30 p.<br />
9) ibd.<br />
10) J. Schröteler, Pädagogik der Gegenwart in den grossen Ku<strong>lt</strong>urländer,<br />
München 1933.<br />
65