01.08.2013 Views

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

tas, kraujas, sako jis, sudaro geriausią (nors ir ne vienintelį) pagrindą<br />

išganomajam Bažnyčios veikimui“ 10).<br />

Tautinio auklėjimo veiksniai todėl turi susirūpinti rasinio<br />

grynumo saugojimu. Šeima turi taip nuteikti savo narius, kad vyrai<br />

nevestų svetimo rasinio tipo moterų, o mergaitės netekėtų už svetimos<br />

rasės vyrų. Mokykla turi išaiškinti mišrų vedybų kenksmingumo<br />

pagrindą. Valstybė savo įstatymais turi tvarkyti svetimo<br />

kraujo įsiliejimą. „Valstybė turi teisę ir pareigą tam tikrais dėsniais<br />

saugoti savo tautos kraujo grynumą, kai jį palaidoti gręsia netvarkomas<br />

ir perdidelis svetimo kraujo įsiliejimas“ 11). Mišros vedybos<br />

gali būti pakenčiamos tik tada, kai etninis vedančiųjų tipas nėra<br />

perdaug skirtingas (pv. lietuviai ir latviai, vokiečiai ir olandai), kai<br />

tokių vedybų yra nedidelis procentas ir kai tautinė ku<strong>lt</strong>ūra yra<br />

stipri. Artimų etninių tipų susijungimas kartais gali duoti net laimingą<br />

derinį, nes iš kito tipo kūnas gali įgyti tokių ypatybių, kurių<br />

jam trūko savajame tipe. Vis dė<strong>lt</strong>o tokios vedybos yra nepageidaujamos<br />

ku<strong>lt</strong>ūriniu atžvilgiu, nes skirtingų ku<strong>lt</strong>ūrų ir dažnai net<br />

kalbų žmonės nesudaro vieningos šeimoje nuotaikos, kuri yra labai<br />

svarbi psichiniam naujosios kartos išsivystymui. Dėl to kai tokių<br />

vedybų esti daug, tautai visados gresia ku<strong>lt</strong>ūrinis pakrikimas. Šį<br />

skaudų faktą lietuvių tauta yra pati patyrusi, kai didžiuma prieškarinių<br />

josios šviesuolių sukūrė visai nelietuviškas šeimas. Pavojus,<br />

be abejo, mažėja, kai svetima pusė patenka į aukštos ku<strong>lt</strong>ūros<br />

aplinką. Ku<strong>lt</strong>ūrinėmis savo vertybėmis tauta ją apsupa iš visų<br />

pusių, įspaudžia jai tautiškų bruožų ir tuo būdu ji tampa sutautinta.<br />

Chamisso yra pasakęs: „Kalbos meno, mokslo ir religijos dėliai aš<br />

tapau vokiečiu“. Ku<strong>lt</strong>ūrinis įsijungimas čia iš dalies atsveria prigimtąjį<br />

skyrimąsi. Bet jis nėra galimas be tam tikro nutautinimo,<br />

kas niekados nelieka be skriaudos savą šalį palikusiam ir iš savos<br />

ku<strong>lt</strong>ūros išsiskyrusiam žmogui. Mišros vedybos todėl niekados nėra<br />

pageidaujamos. Jas gali pateisinti tik ypatingos gyvenimo sąlygos.<br />

Jaunoji karta turi būti taip nuteikta, kad ji niekados laisvu noru<br />

neieškotų sau kitos pusės svetimoje tautoje. To pačio etninio tipo<br />

ir tos pačios ku<strong>lt</strong>ūros žmonių vedimasis geriausiai laiduoja visokeriopą<br />

šeimos vienybę, o vieninga šeima sudaro atramą ir vieningai<br />

tautai.<br />

b. Emigracijos tvarkymas<br />

Etninį savo tipą tauta gali išlaikyti tik tada, kai ji visa gyvena<br />

toje pačioje vietoje. Išsisklaidymas įvairiuose kraštuose palenkia<br />

atsiskyrusias grupes kitokiems gyvenamosios vietos veiksniams ir<br />

tuo būdu kuria kitokį fizinį tipą. Naujos aplinkos įtaka iškelia­<br />

10) op. cit. 61 p.<br />

11) K. Adam, op. cit. 61 p.<br />

125

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!