AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

IV Patriotizmo pašventimas
1. Religiniai patriotizmo pagrindai
a. Patriotizmo ryšys su antgamte
Tauta nėra tik rasinė bendruomenė ar istorinio likimo sujungta
žmonių grupė. Tauta turi savo dalį ir antgamtinėje srityje. Ji yra,
kaip matėme, mistinio Kristaus Kūno organas. Todėl krikščioniškoji
tautos meilė nėra tik rasinis instinktas ar psichologinis pergyvenimas,
bet meilė sutelktiniam Kristaus Kūno nariui. Giliausias krikščioniškojo
patriotizmo pagrindas yra antgamtinėje srityje. Mylėdamas
savo tautą, krikščionis myli tąją Šventųjų Bendruomenės dalį,
per kurią ir jis pats įsijungia į mistinį Kristaus Kūną. „Būti Kristaus
Kūno nariu yra neapsakomai daugiau, negu būti tautos nariu. Bet
nė vienas negali tikrai ir visiškai gyventi Kristuje, jei jis nutraukia
ryšius su savo tėviške ir šeima, su savo tėvyne ir tauta“ 1). Kaip antgamtinėje
tvarkoje nenyksta tautinė žmogaus būsena, taip lygiai nenyksta
nė jo santykiai su tais, kurie šita būsena pasituri. Priešingai,
meilės santykis su sava tauta darosi atremtas į Kristaus meilę, kuri
yra visuotinė, kuri apima ne tik individus, bet ir tautas, už kurias
Kristus yra taip pat miręs. „Kristaus meilė, kuri apgaubia visus
daiktus, yra didi ir universali; kiekviena kita meilė, taip pat ir tėvynės,
yra mažesnioji dalis, telpanti didžiausiojoje ir visuotinėje Kristaus
meilėje“ 2). Kiekviena krikščionio dorybė, kiekviena jojo gyvenimo
sritis turi savo pagrindą Kristaus asmenyje. Krikščioniškasis
gyvenimas yra Kristaus gyvenimo vaizdavimas 3). Todėl ir tėvynės
meilė krikščionio sieloje nėra atitrūkusi nuo Kristaus. Krikščioniškasis
patriotizmas giliausia prasme yra atvaizdas Kristaus meilės
tautoms.
234
1) A. Wurm, „Seele“, Monatschrift, gegužės mėn. 1933.
2) D. A. Vonier, Esprit chrétien, 93 p. Avignon 1922.
3) plg. D. A. Vonier, La nouvelle et éternelle Alliance, Paris 1932.