You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
endras ku<strong>lt</strong>ūrinis Lietuvos lygis niekam neimponuoja. Tauta labai<br />
dažnai neprasimuša į nacijų eiles ne dėl to, kad neturėtų universaliai<br />
reikšmingų laimėjimų, bet dėl to, kad žema ku<strong>lt</strong>ūra neleidžia jiems<br />
apsireikšti visu savo svarumu. Jiems stoksta, tarsi, fono, ir visas jų<br />
vertingumas ištirpsta bendrame neku<strong>lt</strong>ūringume. Fridriko Didžiojo<br />
laikais vokiečiai dar nebuvo nacija, nors buvo turėję turtingą senovės<br />
ir riterių literatūrą, gilių mistikų ir nemenkų filosofų. Bet bendras<br />
ku<strong>lt</strong>ūrinis jų tautos lygis buvo žemas, ir todėl vokiškoji ku<strong>lt</strong>ūra<br />
mažai buvo vertinama. Dar ryškesnis pavyzdys yra rusų tauta. Ji<br />
turi Solovjovą, Petrą Didįjį, Dostojevskį, Čaikovskį ir visą eilę kitų<br />
genijalių žmonių, kurių veikalai iš tikro yra nepakeičiami, ir vis dė<strong>lt</strong>o<br />
ji dar nėra nacija. „Saugoti mokslo turtus, juos globoti ir savo tyrinėjimais<br />
tobulinti yra pašaukti tik kai kurie. Bet mokslinė ku<strong>lt</strong>ūra<br />
lavinamąja ir kilninamąja savo įtaka turi persunkti visą dvasinį tautos<br />
gyvenimą“ 11). Tiesioginiai ku<strong>lt</strong>ūros kūrėjai visados yra atskiri žmonės.<br />
Bet bendras tautos ku<strong>lt</strong>ūringumas duoda jiems tvirtą atramą ir<br />
jų laimėjimus išplečia už tautos sienų. Tauta tampa nacija tik tada,<br />
kai genijai gema ir veikia ku<strong>lt</strong>ūringoje aplinkoje.<br />
Ku<strong>lt</strong>ūriniam tautos lygiui pake<strong>lt</strong>i yra daugybė priemonių. Pirmoję<br />
eilėje reikia paminėti mokyklų tinklą ir lavinimo laiką. Jei mokyklos<br />
yra retos, jos yra sunkiai prieinamos. Jei lavinimo laikas yra<br />
trumpas, jaunimas nesuspėja susivokti gyvenimo uždaviniuose. Tautos<br />
ku<strong>lt</strong>ūra sparčiai kyla tik tada, kai mokyklas lanko visas jaunimas<br />
ir kai lavinimas trunka tiek, kiek reikalauja mūsų ku<strong>lt</strong>ūros pažanga.<br />
Pedagogai šiandien sutaria, kad pradžios mokyklos spindulys negali<br />
būti didesnis kaip du kilometrai ir kad bendro lavinimo laikas (ligi<br />
universiteto) turi trukti nemažiau, kaip 12 metų. — Labai svarbios<br />
reikšmės turi ir bibliotekų bei viešųjų skaityklų tinklas. Jos varo<br />
toliau mokyklos darbą, papildo senąsias pažintis naujomis ir palaiko<br />
tamprius ryšius tarp ku<strong>lt</strong>ūros kūrėjų ir ku<strong>lt</strong>ūros ėmėjų. Prie kiekvienos<br />
pradžios mokyklos turėtų būti biblioteka ir vieša skaitykla<br />
ne tik mokiniams, bet ir visiems tos apylinkės žmonėms. — Mokslo<br />
ir meno draugijos, pradedant moksleivių lavinimosi kuopelėmis ir<br />
baigiant specialistų organizacijomis, išplatina kūrybinius atskirų<br />
asmenų laimėjimus plačiose masėse, paskatina jas susidomėti aukštesnio<br />
gyvenimo vertybėmis ir tuo būdu tampa reikšminga priemone<br />
ugdyti tautinei ku<strong>lt</strong>ūrai. — Jau specialesnio, bet dar reikšmingesnio<br />
pobūdžio yra vadinamos ku<strong>lt</strong>ūros akademijos. Akademijos vardas<br />
yra likęs nuo Platono laikų, kada jis Heros Akademos kalnelyje buvo<br />
įkūręs savo mokyklą. Šiandien akademija turi dvejopą prasmę: ja<br />
vadinama ir mokymo įstaiga (pv. meno akademija, teol. akademija,<br />
žemės ūkio akademija ir k.) ir ku<strong>lt</strong>ūrinės kūrybos organizacija (pv.<br />
11) W. Lexis, Wesen der Ku<strong>lt</strong>ur, 2 p.<br />
253
Change language