You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
nėję, nors ontologiškai abu šiedu elementai ir buvo, tol, suprantama,<br />
negalėjo būti nė specialaus tautinio auklėjimo. Tautų išsiskyrimas<br />
iš žmonijos ir tautinės sąmonės atbudimas yra būtinos tautinio auklėjimo<br />
prielaidos. Dėl to tautinio auklėjimo nežinojo nei senovė<br />
nei viduriniai amžiai. Senovėje buvo auklėjama kastai (Rytų auklėjimas)<br />
arba valstybei (graikų ir rymiečių auklėjimas). Viduriniais<br />
amžiais buvo auklėjama draugijai (cechui, korporacijai) ir Bažnyčiai.<br />
P. Natorpo 3) keliamas aikštėn visuomeninis ugdymo atžvilgis savo<br />
esmėje nėra naujas dalykas. Naujas jame yra tik tautinis atžvilgis,<br />
kurio nebūta nei senovėje nei viduriniais amžiais 4).<br />
Renesansas tautinių ypatybių taip pat maža tepaisė. Tiesa, Ratichijus<br />
ir Komenijus labai vertino gimtąją kalbą, bet ne tiek tautiniu,<br />
kiek praktiniu atžvilgiu. Josios mokymas buvo jiems ugdymo<br />
(specialiai lavinimo) metodologijos reikalavimas. Po reformacijos<br />
įsigalėjęs katalikiškose šalyse jėzuitų auklėjimas buvo ryškaus tarptautinio<br />
pobūdžio, o „protestantiškuose kraštuose, kuriuose, pasak<br />
R. Mūller-Freienfelso, laimėjo partikuliarizmas, vyravo taip pat ne<br />
tautinė, bet regionaliai dinastinė idėja““). Tiktai 17 šimt. pabaigoje<br />
Tomasijus išdrįso paskaityti Leipzigo universitete pirmą paskaitą<br />
vokiečių kalba. — Aštuonioliktojo šimt. apšvieta vėl užtrynė prasidėjusias<br />
skleistis tautines apraiškas. „Vietoje bažnytinio vidurinių<br />
amžių racionalizmo 6) ji įvedė priešbažnytinį pasaulininkišką racionalizmą,<br />
kuris žavėjosi apskritai žmonija, bet nepaisė tautinių ypatybių<br />
... Ilgus amžius visos Europos ugdymas tautybės ne tik neišvystė,<br />
bet net ją neigė“ 7).<br />
Sąmoningas tautinis auklėjimas prasidėjo tiktai romantikos<br />
metu. Romantika nebuvo tik literatūros srovė. Romantika buvo<br />
savotiška gyvenimo filosofija, kurioje vyravo istorijos, bendruomenės<br />
ir religijos idėjos. Būdama protestas prieš apšvietą ir prieš<br />
perdėtą proto teigimą, ji ypatingai pabrėžė tautą bei tėvynę ir josios<br />
reikšmę žmogaus gyvenimui. Tiesa, tautiniai savotiškumai jau buvo<br />
žinomi ir seniau. Romantika jų neatrado. Bet jie nebuvo vertinami.<br />
Jie buvo net neigiami. Tuo tarpu romantika pirmoji suprato, kad<br />
tauta yra ne tik skirtinga nuo kitų, bet ir vertinga pati savyje.<br />
3) plg. jo Sozialpädagogik, Stuttgart 51925.<br />
4) Vidurinių amžių auklėjimas buvo anttautinis ir savo lytimi ir turiniu.<br />
Mokomoji kalba buvo lotynų, o santvarka — klasikinė: trivium ir<br />
quadrivium. Mokomoji medžiaga buvo imama iš Šv. Rašto ir iš graikų bei<br />
lotynų klasikų. Tuo metu Europoj niekur nebuvo mokoma tautinės istorijos,<br />
tautinės poezijos, tautinių mitų ar legendų.<br />
5) Deutsche Pädagogik und deutscher Volkscharakter, 23 p. „Internationale<br />
Zeitschrift für Erziehungswissenschaft“, 1 sąs. 1932/33 m.<br />
6) Racionalizmą čia R. Müller»Freienfelsas supranta pedagogine prasme,<br />
kai lavinamas protas, apleidžiant irracionalines galias, kurias vėliau ypatingai<br />
pabrėžė romantikai.<br />
7) R. Müller»Freienfels, op. cit. 23 p.<br />
64
Change language