01.08.2013 Views

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

nusistatymas, čia randa tobulą pateisinimą, suvokiant tautos meilės<br />

ryšį su mistiniu Kristaus Kūnu. Patriotizmas, kaip veikimas, religijoje<br />

tampa dorybe ir tuo būdu įgyja aukščiausio vertingumo. Kaip<br />

kiekvienas žmogiškojo gyvenimo dalykas gali būti atbaigtas tik religijoje,<br />

taip ir patriotizmas pilnutinio savo subrendimo pasiekia tik<br />

būdamas pašvęstas. Be auklėjimo įtakos tėvynės meilė yra zoologinis<br />

dalykas. Be malonės įtakos ji gali virsti zoologiniu dalyku. Žmogus<br />

patriotizmą iškelia iš tamsių prigimties gaivalų ir suteikia jam žmogiškumo.<br />

Bet tik Dievas jį perkeičia ir saugo, kad jis nevirstų gyvulišku.<br />

Pašvęsdinti todėl tėvynės meilę ir pake<strong>lt</strong>i ją į dorybių laipsnį<br />

yra pats svarbusis ir pats pagrindinysis patriotinio auklėjimo uždavinys.<br />

Tiesa, ugdymas, kaip toks, patriotizmo nepašvenčia. Bet jis<br />

rengia sąlygas našiam dieviškosios malonės veikimui. Patriotinio<br />

jausmo apvalymas nuo laukinių instinktų yra galimas tik tada, kai<br />

yra suvokiamas nežmogiškas jų pobūdis. Giliausias patriotizmo pa*<br />

grindas gali būti pažintas tik tada, kai yra suprantama žmogiškoji jo<br />

vertė. Patriotinis veiklumas gali tapti dorybe, tik tada, kai jis jau<br />

yra įprotis veikti. Dieviškoji malonė nusileidžia į žmogaus parengtą<br />

dirvą ir atbaigia pradėtą jo darbą. Šiuo atžvilgiu patriotinis auklėjimas<br />

yra atrama patriotizmo pašventimui. Patriotinis šventumas yra<br />

galutinis patriotinio auklėjimo tikslas, kurį jis pasiekia tik padedamas<br />

dieviškojo veikimo.<br />

2. Krikščionybė ir patriotizmas<br />

a. Esminis Krikščionybės ryšys su patriotizmu<br />

Tėvynės bei tautos meilė, giliausiomis savo šaknimis siekdama<br />

antgamtinę sritį ir būdama atvaizdas Kristaus meilės tautoms, tuo<br />

pačiu tampa esminė krikščioniškosios doktrinos ir praktikos dalimi.<br />

Krikščionybė nėra kosmopolitinė, kaip mano nacionalistai. Bet ji<br />

nėra nė nacionalistinė, kaip prikaišioja kosmopolitai. Krikščionybė<br />

reikalauja mylėti savą tautą, kaip Kristaus Kūno narį, ir kaip tik dė<strong>lt</strong>o<br />

ji kovoja prieš nacionalizmą, kuris paneigia meilę kitoms tautoms.<br />

Šventųjų Bendruomenė, kurioje ir tautos turi savo dalį, apima visą<br />

žmoniją ir sutaiko visus skirtingumus. Žmogiškasis asmuo joje išplečia<br />

savo meilę ligi visuotinumo ir sykiu nepraranda įgimtos predilekcijos<br />

savai tautai. Krikščionybėje įvyksta tobula tautos ir žmonijos<br />

meilės sintezė, atremta į Šventųjų Bendruomenę, kurios centras<br />

ir palaikytojas yra dieviškasis Kristaus asmuo. Krikščionybė negali<br />

paneigti meilės tautai, nes tuo pačiu ji paneigtų realius mistinio Kristaus<br />

Kūno organus. Ji taip pat negali paneigti meilės visai žmonijai,<br />

nes tuo pačiu ji paneigtų pačią Šventųjų Bendruomenę. „Jei Katali­<br />

236

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!