You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
žmonijoje vaidino ar tebevaidina tam tikrą istorinį vaidmenį“ 40).<br />
Galima abejoti apie šitų minčių teisingumą, kiek jos liečia žmoniją.<br />
Bet jos visai teisingai iškelia tautos, resp. tautinės individualybės,<br />
istorinę reikšmę ir galią. Kaip individo gyvenimo eiga visų pirma<br />
yra apsprendžiama jojo charakterio, taip ir tautos istorijos veiksnys<br />
pirmoje eilėje yra tautinė josios individualybė. Istorija ją atbaigia<br />
formuoti. Bet suformuota individualybė savo ruožtu formuoja<br />
istoriją. Kaip tikros tautinės individualybės negali būti tol,<br />
kol nėra istorijos, taip turtingos istorijos nėra tol, kol nėra turtingos<br />
tautinės individualybės. Istorija tautinę individualybę pradeda,<br />
tautinė individualybė istoriją išvysto ir veda.<br />
3. Tauta, kaip bendruomenė<br />
a. Bendruomeniškas tautos pobūdis<br />
Tauta, kaip vienetas, nėra masė, tai yra belytis, chaotiškas, palaidų<br />
individų sambūris, bet aprėžtas ir sutelktas dalykas. Tauta,<br />
kaip individas, yra išvidinės jungties (tautinės individualybės)<br />
suvienytas padaras. Ir vienu ir kitu atveju tauta yra vieninga (aliquid<br />
unum). Bet šitas vieningumas nėra vientisinis (simplex).<br />
Tauta yra sudėta iš atskirų laisvų ir sąmoningų individų. Tauta yra<br />
kartu ir dauginga (compositum).<br />
Jau iš anksto galima įspėti, kad šitas tautos daugingumas nėra<br />
mechaniškas, kad asmens nėra tik iš viršaus sutelkti šalia vienas<br />
antro. Jie yra vienas su antru susijungę, jie yra sudarę tam tikrą<br />
bendruomenę. Todėl po tautos, kaip vieneto, ir po tautos, kaip individo,<br />
savaime iškyla tautos, kaip bendruomenės problema. Pro ją<br />
negalima tylomis praeiti jau tik dėl to, kad mūsų laikais ji yra tapusi<br />
svarbiausia visuomenės filosofijoje.<br />
Tauta nėra sąjunga arba draugija (societas, Gesellschaft).<br />
Draugija yra apspręsta intereso. Ji atsiranda laisvai susitariant asmenims,<br />
kuriuos jungia noras pasiekti tam tikrą, iš anksto pažintą ir<br />
paskirtą tikslą. Šitą mintį jau yra pasakęs Aristotelis savo Politikoje.<br />
„Kiekviena draugija (koinomia), sako jis, yra įsteigta kurio<br />
nors gėrio dėliai“ 41). Ji tad yra sąmoningo ir valingo veikimo vaisius.<br />
Joje asmens gyvena šalia vienas antro, jungiami vienodo intereso,<br />
kuris kiekviename įgyja savotiško atspalvio. Draugija todėl<br />
„yra panaši į mechanizmą“ 42).<br />
40) W. Moog, Geschichtsphilosophie u. Geschichtsunterricht, 5—6 p.<br />
Wien 1927.<br />
41) 1, 2.<br />
42) A. Rademacher, Die Kirche als Gemeinschaft u. Gesellschaft, 25<br />
p. Augsburg 1931.<br />
38
Change language