AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

II Tautos esmė
1. Tauta, kaip vienetas
a. Gamtinis vienetas
Tauta yra padaras trijų pagrindinių veiksnių: rasės, gyvenamosios
aplinkos ir istorinio likimo. Bet jų įtaka nėra vienoda jau tik
dėl to, kad jie priklauso skirtingiems gyvenimo laipsniams. Rasė ir
gyvenamoji aplinka yra prigimties dalykai, istorinis likimas —
kultūros. Rasė ir aplinka palenkia tautą evoliucijai, istorinis likimas
— kūrybai. Pirmuoju atveju tauta išsivysto ne tik be atskirų individų
prisidėjimo, bet ir be jų žinios. Antruoju atveju tauta pradeda suvokti
pati save ir, tarsi, save sukuria. H. Wronskio iškeltoji autokreacijos
1) sąvoka tinka ir tautai kultūriniame josios gyvenimo tarpsnyje.
Paskui veikimo skirtingumą eina ir išdavų skirtingumas.
Tauta yra kitokia, kaip gamtinių veiksnių veikimo pasėka, ir vėl
kitokia, patyrusi kultūros įtakos. Agens agit simile sibi. Šitoji šv.
Tomo Akviničio mintis tinka ir tautos atsiradimui. Gamtiniai veiksniai
sukuria tautą, kaip gamtinį dalyką arba kaip gamtinį vienetą.
Tuo tarpu kultūriniai veiksniai tautai suteikia kultūrinio vieneto
pavidalą.
Evoliucijos tarpsnyje tauta jau yra. Tam tikra žmonių grupė
jau yra išskirta iš visumos, atskirta nuo kitų ir sujungta savyje. Kaip
vienetas, tauta jau yra sudaryta. Bet šitasai vienetas yra dar tik
gamtinis vienetas, ir šitoji tauta yra dar tik gamtinė tauta (Naturvolk).
Gamtinį tautos išsivystymo tarpsnį galima lyginti su individo
brendimu motinos įščiuje, kur gamta turi didžiausią veikimo dalį.
Šiuo metu tauta gyvena, tarsi, gamtos įščiuje, kur gamtiniai veiksniai
formuoja atramą tolimesniems kultūros žygiams. Tautos neatsimena
šito laikotarpio, nes tuomet jos dar neturi istorijos. Istorinė jų sąmonė
tuomet dar nėra atbudusi. Išvidiniai (rasė) ir išviršiniai (gyvenamoji
1) Plg. Messianisme ou Réforme absolue du savoir humain, Paris 1847.
19