Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
druomenėje gyvenančių ir prigimtuoju bei dvasiniu būdu visuomet<br />
save gimdančių žmonių vienetas, kuris visumoje yra palenktas ypatingam<br />
iš jo išsivystančio dieviškumo dėsniui 63). Hegelis tautą<br />
supranta, kaip organišką visuotinio gyvenimo kūną, kaip objektyvinės<br />
dvasios išsivystymo narį, kuris istoriniame vyksme turi atlikti<br />
ypatingą savo paskyrimą 64). Metafizinis tautos supratimas, vienaip<br />
ar kitaip pakeistas, žymu visose germanų sociologų ir ku<strong>lt</strong>ūros filosofų<br />
teorijose (O. Spann, O. Bauer, W. Sauer ir k.). Galima lengvai<br />
suprasti, kad nei viena nei kita tautos sąvoka nėra pilna. Tauta<br />
nuo vieneto, kuris ją išskiria iš masės, per išvidinę bendruomenę išvysto<br />
į tautinę valstybę. Čia mes turime tris tobulėjimo tarpsnius:<br />
išviršinį susitelkimą, išvidinį vieningumą ir išviršinį šito vieningumo<br />
apsireiškimą. Ir germanai ir romanai prileidžia pirmąjį tarpsnį:<br />
ir vieniems ir kitiems tauta yra vienetas. Bet toliau germanai labiau<br />
pabrėžia antrąjį tarpsnį, o romanai trečiąjį. Germanams tauta yra<br />
išvidinis vienetas, romanams — išviršinis. Germanai tautos esmę<br />
suranda išvidinėje bendruomenėje, o romanai — regimoje šitos<br />
bendruomenės lytyje.<br />
Tuo tarpu tauta nėra tik socialinis dalykas, kuriamas ir palaikomas<br />
„politinės valios“ arba „socialinės sąmonės“, kaip nori romanai.<br />
Politinė valia ir socialinė sąmonė pirmoje eilėje yra ne tautos<br />
atsiradimo priežastys, bet tautos buvimo pasėkos. Tiesa, grįžtamuoju<br />
būdu jos formuoja tautą. Bet joms atsirasti reikia pagrindo,<br />
joms būti reikia subjekto, kuris galėtų įgyti „socialinę sąmonę“, ir<br />
apreikšti „politinę valią“. Masė negali turėti jokios sąmonės ir jokios<br />
valios. Tam reikia organiškos bendruomenės ir vieningos individualybės.<br />
Socialinė tautos sąmonė ir politinė josios valia būtinai<br />
suponuoja tautą, kaip išvidinį dalyką, nes šitoji sąmonė ir šitoji<br />
valia yra tik išviršinis suvokimas ir apsireiškimas to, kas glūdi<br />
viduje.<br />
Germanai tad visai teisingai tautą laiko išvidine bendruomene<br />
ir individualybe. Bet jie per maža žengia priekin. Tauta yra išvidinis<br />
dalykas. Bet ji stengiasi objektyvuotis. Tauta yra organiška<br />
bendruomenė. Bet ji siekia sukurti regimą draugijinę savo buvimo<br />
lytį. Išvidinė žmonių jungtis nori tapti išviršiniu jųjų ryšiu. Tauta<br />
nori objektyvuotis valstybėje. Valstybė iš esmės yra visuomeninis<br />
arba išviršinis dalykas. Romanų tautos sąvoka yra tad taip pat<br />
teisinga, tik jie neieško šitam išoriniam dalykui išvidinės atramos,<br />
šitai draugijinei lyčiai subjekto, būtent: keno ji yra lytis. Germanai<br />
per daug pabrėžia subjektyvinę tautos pusę, romanai per daug<br />
įsižiūri į objektyvinę tautos lytį. Romaniškasis tautos supratimas<br />
pasilieka paviršiuje, nes neieško atramos, germaniškasis neišsiveržia<br />
63) Reden an die deutsche Nation, 251 p. Berlin, 1808.<br />
64) Plg- R. Eisler, op. cit. 203 p.; Fr. Überweg, Grundriss der Ges<br />
schichte der Philosophie 95 p. IV, Berlin 1913.<br />
46
Change language