You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
timi yra aukšta tautinė ku<strong>lt</strong>ūra. Šita prasme nekiekviena tauta yra<br />
nacija, nors kiekviena ja gali ir turi tapti. Pirmasis nacijos supratimas<br />
yra daugiau vartojamas politikų ir teisininkų, antrasis — daugiau<br />
ku<strong>lt</strong>ūros filosofų ir istorikų. Šia pastarąja prasme ir mes šitą<br />
žodį vartosime 2).<br />
Nacija visų pirma yra subrendusi ir ku<strong>lt</strong>ūringa tauta. Tauta<br />
taip santykiuoja su nacija, kaip individualybė su asmenybe. Kiekviena<br />
tauta yra tautinė individualybė, bet nekiekviena yra tautinė<br />
asmenybė. Tautinę individualybę, vadinasi, tautinę būseną ir veikseną,<br />
tauta įgyja atsiradimo metu. Individualybė tautai yra prigimta,<br />
kaip ir žmogui. Bet tautinę asmenybę, vadinasi, tautinės būsenos subrendimą<br />
ir vertingumą, ji gali įsigyti tik žymiai vėliau. Tik tada,<br />
kai tautinė individualybė yra subrendusi ir išvystyta ligi aukščiausio<br />
laipsnio, kai ji apsireiškia originaliais ir vertingais žygiais išviršiniu<br />
būdu, tik tada ji gali būti vadinama tautine asmenybe ir tik tada<br />
tauta laimi nacijos vardą. Tautinė individualybė yra pradedamasis,<br />
tautinė asmenybė — atbaigiamasis tautos išsivystymo punktas. Tapusi<br />
nacija, tauta baigia savo brendimą ir pradeda tikrai tautiškai gyventi.<br />
Ji suvokia save, kaip didelę „asmenybę ir kaip istorinę jėgą“ 3).<br />
Nacija yra tautinė asmenybė.<br />
Bet kaip tik dėl to tautos kelias į nacijų eiles yra labai ilgas. Nacija<br />
yra vėlyvas ku<strong>lt</strong>ūros padaras. Ku<strong>lt</strong>ūra istorinio likimo pavidalu<br />
atbaigia, kaip matėme tautinę individualybę. Bet, išgyvenusi istorinį<br />
likimą, tauta pabaigia dar tik antrąjį savo išsivystymo tarpsnį.<br />
Ku<strong>lt</strong>ūra šiuo metu papildo prigimtųjų veiksnių (rasės ir gyvenamosios<br />
aplinkos) darbą ir pradeda savąjį, kuris turi tautai laimėti nepakeičiamą<br />
vietą žmonijoje. Tik jį išgyvenusi, tik iš vidaus subrendusi<br />
tauta tampa nacija.<br />
b. Nacijos žymės<br />
Nacija, kaip tautinė asmenybė, yra tauta, subrendusi iš vidaus<br />
ir šitą subrendimą apreiškianti iš viršaus. Jeigu tauta dar nėra patyrusi<br />
ku<strong>lt</strong>ūros įtakos, kuri brandina josios individualybę, arba jeigu<br />
ji negali savo subrendimo apreikšti ku<strong>lt</strong>ūrine kūryba, ji dar nėra nacija.<br />
Išvidinis subrendimas ir vertinga ku<strong>lt</strong>ūrinė kūryba yra dvi<br />
esminės ir bendriausios nacijos žymės. Tikrovėj jos suskyla į smulkesnius<br />
bruožus, kurie leidžia aiškiau apibrėžti nacijos pobūdį ir su<br />
2) Žodis „nacija“ yra kilęs iš lot. nasci ir pradžioje reiškė gimimą (plg.<br />
Cicero „dea natio"). Bet jau ir rymiečiams jis reiškė svetimas tautas ir žemesnes<br />
ku<strong>lt</strong>ūras (plg. Salustius „nationes ferae Scytarum“). Viduriniais amžiais<br />
nacija reiškė provincijas (plg. natio Florentina, natio Senensis). Nuo<br />
Konstancijos susirinkimo nacija jau reiškia tautą. Universitas Christiana susideda<br />
ne tik iš atskirų žmonių, bet ir iš nationes.<br />
3) Fr. Meinecke, op. cit. 16 p.<br />
242
Change language