Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
džiami, jei tik jie nekliudo religijos, kuria garbinamas aukščiausias<br />
ir tikrasis Dievas“ 14). Todėl ir Krikščionybė, kaip buvo minėta,<br />
kalbant apie Bažnyčios įtaką tautiniam auklėjimui, tautinių skirtybių<br />
ne tik neneigia, bet jas įima į save ir įprasmina. Tautiškoms<br />
religijos lytims „ji duoda kitokią kryptį ir tai, kas buvo kilę iš<br />
stabmeldiško rito ir pirmykščio religinio supratimo, ji perkeičia<br />
pagal savo dvasią ir pagal gilų tautiško religingumo supratimą“ 15).<br />
c. Tautinės individualybės prasmė religijoje<br />
Vieningas tautos nusiteikimas savotiškai santykiuoti su Dievu<br />
padaro tautą religiniu vienetu. Tauta palaiko savo vienybę ne tik<br />
prigimtyje, ne tik ku<strong>lt</strong>ūroje, bet ir religijoje. Religiniame gyvenime<br />
ji dalyvauja ne kaip palaidų individų suma, ne per atskirus individus,<br />
bet kaip vienetas, kaip individualybė. „Kai tautinė sąmonė<br />
tebėra silpnai išsivysčiusi, religinės tiesos kalba į atskirus žmones.<br />
Bet kai tautinė sąmonė pradeda atbusti, šitos tiesos gali prabi<strong>lt</strong>i ir<br />
į visą tautą. Tuomet religija darosi išganytoja ne tik atskiro žmogaus<br />
sielos, bet ir tautos sielos. Tuomet ji keičia ir apšviečia ne tik<br />
asmens charakterį, bet ir tautos individualybę 16). Tautų šaknys<br />
keroja ne tik prigimtyje ar ku<strong>lt</strong>ūroje, jos eina net ligi antgamtinės<br />
srities ir ten suranda tikrąją savo prasmę ir atbaigimą.<br />
Žmonija, kaip mistinis Kristaus Kūnas, nėra vienalytė masė,<br />
bet organiškas vienis, atsiremiąs į pozityvias žmogaus prigimties<br />
skirtybes. Kas tiki į Šventųjų Bendravimą, tas negali šitos tobulos<br />
bendruomenės suprasti nei grynai individualistine nei grynai kosmopolitine<br />
prasme. Šv. Bendravimas yra organizmo pobūdžio, kur<br />
vienybę sudaro skirtybių daugybė, ir kur šitos skirtybės esti atbaigiamos,<br />
ištobulinamos ir suderinamos ligi aukščiausio sutartinės<br />
laipsnio. Šv. Bendruomenėje žmogus nėra nei nuindividualinamas,<br />
nei nulytinamas nei galop nutautinamas. Dantės intuicija buvo visai<br />
teisinga, kai jis vienus dangaus ratus skyrė filosofams, kitus teologams.<br />
Tuo jis pabrėžė individualinį žmogaus pobūdį Šv. Bendravime.<br />
Katalikiškoji liturgija kitaip garbina šventąsias moteris ir<br />
kitaip šventuosius vyrus. Tuo ji pripažįsta lytines skirtybes antgamtinėje<br />
bendruomenėje. Galima eiti toliau ir visai teisingai teigti,<br />
kad tautinė individualybė taip pat turi savo dalį mistiniame Kristaus<br />
Kūne. Iš tikro, jei žmogiškumas apsireiškia trimis pagrindinėmis ir<br />
būtinomis būsenomis — individualumu, lytiškumu ir tautiškumu,<br />
jei iš kitos pusės Šv. Bendravimas nėra bendrinių tipų, bet realių<br />
žmonių bendruomenė, jei toliau antgamtinis perkeitimas nėra pri<br />
14) S. Augustinus, De civitate, 19, 12. Migne, P. L. 41, 646.<br />
15) A. Bach, Deutschsprachliche Jugendbildung etc. 405 p.<br />
16) Vl. Solovjov, Nationale u. politische Betrachtungen, 38 p-<br />
173
Change language