AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

gamtos apvaldymas, kuriuo taip giriasi modernusis žmogus, dar
labiau jį su ja suriša. „Juo daugiau žmogus į žemę įdeda darbo ir
kapitalo, tuo labiau jis turi su ja suaugti“. Šitasai H. Hassingerio 19)
posakis tinka visai civlizacijai. Jeigu šiandien su baime kalbama
apie žmogaus pasivergimą jo pačio sukurtai technikai, tai čia kaip
tik ir pasirodo tasai žmogaus suaugimas su fiziniais daiktais. Tikrumoj
tad „civilizuoto žmogaus ryšys su savo aplinkos gamta nėra
nė kiek palaidesnis, negu pirmykščio žmogaus; tik jis yra mažiau
užčiumpamas, subtilesnis, labiau susipainiojęs ir labiau tarpiškas" 20).
Žmogus gamtos veiksnių negali panaikinti. Jis gali juos tik tvarkyti
ir keisti. Jis turi, kaip gražiai pastebi J. Brunhes, „retą ir didingą
lankstumą prisitaikinti“ 21). Bet prisitaikymas niekados nėra atsipalaidavimas.
Taip yra su kiekvienu individu, taip yra su visa žmonija, taip
yra galop ir su tarpininku tarp individo ir žmonijos — su tauta.
„Tauta taip pat yra gamtos augmuo, kaip ir šeima, tik turinti daugybę
šakų“ 22). Tauta taip pat patiria gamtos įtakos. Gyvenamoji
aplinka tęsia toliau rasės pradėtą darbą. Klimatas, geografinė padėtis,
žemės pobūdis ir josios turtai—vis tai gyvenamosios aplinkos
veiksniai, kurie lygina rasinio vienodumo jungiamą žmonių grupę,
įdiegdami jai bendrų polinkių, bendrų bruožų, dar labiau glaudžiančių
žmones vienybėn. Rasė dėl savo platumo tam tikrai grupei
yra visados tik giminė. Tuo tarpu gyvenamoji aplinka suskaldo šitą
plačią giminę į rūšis. Ji yra pirmutinis specifikuojąs veiksnys tautų
išsivystymo eigoje. Rasės įtaka tautai ateina iš vidaus, gyvenamosios
aplinkos — iš šalies. Ir tik tada, kai prie išvidinio vienodumo prisideda
išviršinių veiksnių vienodumas, tik tada didesnė ar mažesnė
žmonių grupė įgyja aprėžtą ir savotišką išvaizdą.
Fr. Ratzelis gamtos įtaką lygina su tam tikros formos uola,
į kurią vienodai dūžta atkeliavusios jūros bangos 23). Vienoda gyvenamoji
aplinka daro vienodos įtakos 24). Bet šitos įtakos objektai
yra nepastovūs. Tautos negyvena amžinai toje pačioje vietoje.
Gyvenamosios aplinkos keitimas nelieka be įtakos. Naujos gyve­
19)
Brsg. 1931.
Geographische Grundlagen der Geschichte, 8 p. Freiburg i.
20) H. Hassinger, op. cit. ibd.
21) La Geographie humaine, 742 p.
22) J. G. Herder, Ideen zur Philosophie der Geschichte der Mensch*
heit, II. 261 p.
23) Plg. Antropogeographie, 9 p.
24) Šitasai vienodumas nėra ir negali būti absoliutinis. J. Brunhes
teisingai yra nurodęs psichologinį tautų skirtingumą, kuris savo ruožtu daro
įtakos gyvenamajai aplinkai, ir todėl viena tauta tose pačiose sąlygose gali
įgyti kitokių bruožų, negu antra. (Plg. jo „La Géographie humaine" paskutinius
skirsnius).
9