01.08.2013 Views

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

daugiau, negu metafora“ 29). Ji atsiremia ne tik į žmogaus psichiką,<br />

bet į visą žmogaus prigimtį ir todėl įgyja ontologinio pobūdžio. Šiuo<br />

atžvilgiu yra teisingas tautinis spiritualizmas Müllerio arba Hegelio<br />

prasme, kiek jis pabrėžia tautos dvasios ontologiškumą. Bet jis<br />

klysta, šitam ontologiškumui priskirdamas substancijalumą ir tuo<br />

būdu jį atitraukdamas nuo individo. Ir vienos ir kitos pažiūros turi<br />

tiesos, bet jos yra stipriai vienašališkos ir dėl to tautinės individualybės<br />

esmei išaiškinti nepakankamos.<br />

d. Tautinė individualybė, kaip būsena ir veiksena<br />

Tautinė individualybė, kaip tokia, negali būti šalia individų.<br />

Ji yra bendras dalykas ir todėl būtinai reikalauja individo, kaip atramos,<br />

konkrečiam savo apsireiškimui. Tautinė individualybė gyvena<br />

tiktai atskiruose žmogiškuose individuose. Todėl ir josios esmės<br />

reikia ieškoti žmoguje. Individas tūri savyje tautinės individualybės<br />

esmę, jis yra josios nešėjas ir palaikytojas. Individe glūdi<br />

kažkas, kas jį jungia su kitais ir jo darbams suteikia savotišką lytį.<br />

Tautinis materializmas tąjį kažką vadina materialine substancija,<br />

atėjusia į individą paveldėjimo keliu. Griežtasis tautinis spiritualizmas<br />

jį vadina dvasine substancija, kurios individas yra tik apraiška.<br />

Švelnesnis tautinis spiritualizmas tąjį kažką laiko psichologiniu<br />

nusiteikimu, kilusiu iš bendro gyvenimo. Kiekviena nuomonė<br />

turi tiesos, bet nė viena nėra pilnutinė, nes per maža kreipia dėmesio<br />

į tuos veiksnius, kurie tautinę individualybę sukuria.<br />

Tautinė individualybė, kaip matėme, yra padaras rasės, gyvenamosios<br />

aplinkos ir istorinio likimo. Visi šitie veiksniai, bendrai<br />

veikdami, sukuria individe kažką, kas yra bendra visiems šių<br />

veiksnių paliestiems žmonėms. Žmogiškieji individai savo esmėje<br />

visi yra vienodi. Bet konkrečiai, savo apraiškose nėra nė vieno<br />

visai tokio pat ir visai skirtingo. Žmonijoje esama veiksnių, kurie<br />

žmones individualizuoja, ir veiksnių, kurie juos bendrina. Tautinės<br />

individualybės kūrimo veiksniai priklauso ir vieniems ir<br />

kitiems; jie skiria ir jungia: skiria vieną tautą nuo antros, o jungia<br />

žmones toje pačioje tautoje. Jie jungdami skiria ir skirdami jungia.<br />

Jų paliestas, žmogiškasis individas tampa savotiškai apspręstas ir<br />

įgyja savotiškų bruožų.<br />

Kiekvienos idėjos realizavimas yra ne kas kita, kaip josios<br />

buvimo apsprendimas tam tikru būdu (modus). Idėja turi buvimą<br />

jau ir kaip idėja. Bet šitas josios buvimas yra be buvimo būdo<br />

(sine modo essendi): jis yra tik grynasis buvimas. Realizuojama<br />

idėja šitą buvimo būdą kaip tik ir įgyja. Dabar ji ne tik yra, bet<br />

yra taip arba kitaip. Taip yra su bet kurios būtybės idėja, taip yra<br />

32<br />

29) Philosophie der Geschichte als Soziologie, 123 p.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!