You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
kitų ir vieningas savo viduje. Vadinasi, jis buvo sukurtas tokių<br />
veiksnių, kurie skaldė žmoniją į grupes ir kartu jungė grupėse<br />
individus. Vienas iš tokių veiksnių kaip tik ir yra rasė. Ji yra<br />
pirmutinis skaldąs ir jungiąs veiksnys, nes ji yra grynai iš prigimtosios<br />
srities. Prigimtis visame gyvenimo plote yra pirmutinė, kaip<br />
medžiaga ir atrama. Rasė deda tautai bendrą pagrindą, ant kurio<br />
vėliau gali išsivystyti įvairūs pavidalai. Ji yra jai medžiaga ir prigimtoji<br />
atrama. Tauta negalėtų atsirasti, jei rasė nesujungtų paskirų<br />
žmonių tam tikrais, tegul ir grynai zoologiniais, ryšiais. Galima tvirtinti,<br />
kad kiekvienos tautos pagrinde glūdi rasinis vieningumas.<br />
Zoologinis tautos pamatas visados yra vieningas. Jis gali būti sudėtas<br />
iš daugelio pradų, bet šitie daugingi pradai turi būti jau<br />
suaugę, jau sukūrę tam tikrą išvestinę rasę. Kur tokio suaugimo<br />
dar nėra arba kur jo tikrumoj nebuvo (nors iš vidaus jis ir atrodė<br />
esąs), ten negalima kalbėti nė apie tautą. Tautos niekados nesukurs<br />
dvi (ar daugiau) išsiskyrusios rasės. Dėl to negalima kalbėti apie<br />
„belgų tautą“ 10), nes ten flamandų ir valonų skirtingumas ne tik<br />
nėra išnykęs, bet dar net sąmoningai gaivinamas. Taip pat dar tik<br />
„tampančia tauta“ (gal net geriau „tautomis“) reikia laikyti „amerikiečių<br />
tautą“, kur istorinis likimas pamažu jungia rasinius skirtingumus.<br />
Rasinį vieningumą reikia skirti nuo rasinio grynumo. Pripažįstant<br />
ir reikalaujant tautos pagrindui rasinio vieningumo, nieku<br />
būdu negalima tvirtinti, kad tauta turinti turėti ir rasinį grynumą.<br />
Dar daugiau, šiandien nė viena ku<strong>lt</strong>ūringa tauta nėra gryna rasiniu<br />
atžvilgiu. Tautų bendravimas jungia ne tik idėjas, bet maišo kraują<br />
ir sulieja rases. Vis dė<strong>lt</strong>o šitoks susimaišymas nekenkia rasiniam<br />
tautos vieningumui, nes įvairūs elementai susilieja ir sudaro vieningą<br />
dalyką. Tik šita prasme ir sakome, kad tauta turi turėti vieningą<br />
rasinį pagrindą, kaip pirmutinį skaldantį ir vienijantį veiksnį. Šitas<br />
pagrindas gali būti vieningas iš prigimties, jei prie jo nėra neprisiplakę<br />
svetimų elementų. Bet jis turi tapti vieningu, jei viena rasė<br />
susimaišo su kitomis. Tauta visų pirma turi būti gamtinis vienetas,<br />
ant kurio vėliau galėtų išaugti tauta, kaip ku<strong>lt</strong>ūrinis vienetas.<br />
d. Rasės vertingumas<br />
Rasių skirtingumas dar anaiptol nėra jų vertingumas. Rasinio<br />
savotiškumo negalima laikyti nelygiaverčiu. Tas pažiūras, kurios<br />
vieną rasę labiau vertina, negu kitą, reikia kartu su Fr. Oppenhei<br />
10) Prieš didįjį karą buvo manoma, kad Belgija esanti tauta, nes neatbudęs<br />
flamandų tautiškumas buvo palaikytas išnykusiu ir susiliejusiu su<br />
valonais. Bet did. karas parodė, kad tokio susiliejimo ten nebūta. Flamandai<br />
atbudo ir ryškiai atsiskyrė nuo valonų. Šiandien Belgijoj yra nuolat kartojama:<br />
„Belgijoj nėra belgų". Belgija yra ne tauta, bet tik valstybė.<br />
5
Change language