You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
chiką, ją apgaubia ir apsipavidalina. Ku<strong>lt</strong>ūros lyčių tautiškumas<br />
virsta psichinių galių tautiškumu. Žmogiškumas darosi apspręstas<br />
tautiškumo, kaip formos. Todėl ir tautiškas auklėjimas savo esmėje<br />
yra individualinio žmogiškumo apsprendimas tautiška lytimi, perteikiant<br />
jam atitinkamas tautinės ku<strong>lt</strong>ūros gėrybes. Tautiškas auklėjimas<br />
būtų be prasmės, jei žmogiškumas turėtų savą specialią lytį.<br />
Jis būtų dresūra, jei tautiškumas būtų tik įgimtas. Galimumas įgyti<br />
tautiškumą ir neapspręstas žmogiškumas yra dvi pagrindinės tautiško<br />
auklėjimo sąlygos.<br />
Pati tautiško auklėjimo esmė reikalauja, kad jis būtų pirmutinis<br />
laiko atžvilgiu. Kūdikio žmogiškumas visų pirma turi būti<br />
apspręstas tautiškomis lytimis, kuriomis jis turės reikštis visą gyvenimą.<br />
Bet pirmutinis apsprendimas visados esti giliausias ir pastoviausias.<br />
Tiesa, vaikystės metais jis dar galima keisti, bet šitoji<br />
kaita niekados nelieka be skriaudos. Psichinių lyčių kaitaliojimas<br />
trukdo nuoseklų auklėtinio išsivystymą ir pačioms lytims neleidžia<br />
tobulai susigyventi su sielos galiomis. Todėl ugdymas jau nuo pat<br />
pradžios turi būti tautiškas. Vaikui visų pirma turi būti perteikiama<br />
tautinės gėrybės. Su svetima ku<strong>lt</strong>ūra jis gali būti supažindintas tik<br />
tada, kai tautiškos lytys jau yra gana stipriai jame įsišaknijusios.<br />
Žmogiškumas gali būti tikrai išauklėtas tik tada, kai jis kuo tobuliausiai<br />
susigyvena su tautiškumu.<br />
Čia mes paliečiame žmogiškojo ir tautiškojo auklėjimo santykius.<br />
Žmogiškasis auklėjimas negali būti be tautiško auklėjimo ir<br />
tautiškas auklėjimas — be žmogiškojo. Kaip žmogiškumas negali<br />
apsireikšti be tautiškumo, taip ir žmogiškumo auklėjimas negali<br />
apsieiti be tautiškumo auklėjimo. Kas norėtų auklėti tik žmogiškumą,<br />
palikdamas šalia tautiškumą, tas auklėtų tik turinį, neapspręsdamas<br />
jo konkrečia lytimi. Tokios pastangos būtų visiškai<br />
nevaisingos. Iš kitos pusės, kas auklėtų tik tautiškumą, nekreipdamas<br />
dėmesio į žmogiškumą, auklėtų tik lytį be turinio. Tai taip<br />
pat būtų neįmanomas dalykas. Galima vienos tautos narį apspręsti<br />
kitos tautos lytimi (nors šitoks žygis ir būtų nenormalus), bet negalima<br />
žmogaus neauklėti tautiškai. Žmogiškumas gali vaisingai<br />
veikti tik apipavidalintas tautiškomis lytimis, vadinasi, tautiškai<br />
išauklėtas. Tautiškas tad auklėjimas yra atrama visokiam kitokiam<br />
auklėjimui. Suteikdamas individui konkrečių lyčių, jis atidaro jam<br />
kelią į jo asmenybės subrendimą. Šita prasme ir Fr. Försteris yra<br />
pasakęs, jog „tautinio auklėjimo mums, be abejo, reikia ta prasme,<br />
kad atskiras žmogus tvirtai įsišaknytų prigimties duotame ir istorijos<br />
išvystytame savo tautos būde, dėl ko ir jo paties būtybė pasiekia<br />
pilnutinio išsiskleidimo“ (m. pbr.) 19). Pedagoginis kosmopolitizmas<br />
atsigrįžta pats prieš save, nes, paneigdamas žmogaus ap<br />
19) Politische Ethik und politische Pädagogik, 484 p.<br />
117
Change language