AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

Absoliuto, tas savaime pasuka į nebuitį. Šitą tragiką gyvena mūsų
laikai. Galima nesutikti su biologiniu Špenglerio dėsniu, bet pati
Vakarų žlugimo idėja yra teisinga. Antropocentrinės kultūros kelias
yra kelias į sunykimą. „Paskutinėse naujosios istorijos išdavose matyti
ypatinga ir slaptinga žmonių likimo tragedija. Iš vienos pusės,
išsivysto individualumo idėja, kuri praėjusiems laikams nebuvo
žinoma ir kuri žmogiškajai kultūrai sukūrė daug vertybių, iš kitos
pusės, individai yra taip sumenkėję, kaip niekados. Atpalaiduotame
ir nežabotame individualizme žūsta individualybė ... Humanizmas
virsta antihumanizmu“ 46). Tai yra liberalizmo tragedija. Tas pat
yra ir su socializmu. Marksas suabsoliutino žmogaus socialumą, o
komunizmo praktikoje žmonių antisocialumas yra pasiekęs aukščiausią
laipsnį. Klasių kova persimetė į proletariato vidų, ir skelbtoji
brolybė tapo tik agitatorišku šūkiu.
Etnocentrizmas, kaip tiesioginė antropocentrizmo išvada, eina
tuo pačiu keliu. Liberalizmas pastūmė individą į kovą su individu
ir jį pražudė; socializmas sukiršino klases ir suardė visuomeninę santaiką;
nacionalizmas keldina tautą prieš tautą ir rengia jų pačių
žlugimą. Jis „stumia tautą į pražūtį, versdamas ją būti priešu žmonijos,
kuri visados pasirodydavo esanti stipresnė, negu atskira tauta“
47). Šitame separatistiniame nacionalizmo nusistatyme glūdi dar
vienas elementas, kuris žudo tautą taip lygiai, kaip ir absoliutinis
josios teigimas.
Tautų lygybės paneigimas ir imperialistinis noras užgniaužti
mažiau ryškias tautas, pagrindžia nacionalizmo praktiką nedorais
principais ir savaime baudžia tuos, kurie juos vykdo tikrovėje. Nacionalizmas,
kaip praktika, yra tikra prasme dorinis nusikaltimas.
Kaip individas negali nebaudžiamas gyventi kitų individų sąskaita,
taip tauta negali nebaudžiamai statyti savo gyvenimo ant kitų tautų
griūvėsiu. Tautinių individualybių naikinimas yra tokia pat žmogžudystės
nuodėmė, kaip ir žmogaus žudymas. Mes ją drąsiai palenkiame
prigimtam ir pozityviam įstatymui: nežudyk! „Tautybė yra
dorinis gėris ... Norėti ją išnaikinti būtų nusidėjimas žmonijai ir
gamtai, kuri ją sukūrė“ 48). „Atėmimas iš žmogaus, o tuo labiau iš
visos tautos galios apreikšti turimąsias pajėgas yra ne tik didžiausioji
žmonijos akivaizdoj neteisybė, bet ir didžiausias nusidėjimas prieš
Dievą“ 49). Šiuo atžvilgiu nacionalistinė tauta negali nežūti ir pati,
nes kardas ne tik keldina kardą, bet kiekviena žmogžudystės nuodėmė
rengia pražūtį ir pačiam žmogžudžiui. „Tik ta tauta gali išlikti,
kuri pripažįsta ir kitoms tautoms teisę gyventi ir atlieka savo pareigas
230
46 N. Berdjajev, Sinn der Geschichte, 215 p.
47) V. Solovjov, Nationale u. politische Betrachtungen, 18 p.
48) J. Fels, Staatslexikon, III, 1493 p. hrsg. v. R. Sachterer.
49) A. Dambrauskas, „Draugija“, 66 p. 13 nr. 1908.