Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
įkūnyja savyje visą pasaulį ir turi kosminės reikšmės; atskiras<br />
asmuo pasituri Dievybe“ 23).<br />
Sauerio monadų išsivystyme nesunku įžiūrėti atvirkštinis Hegelio<br />
dialektikos procesas. Vietoje Hegelio „subjektyvinės dvasios“<br />
čia išsivysto materialinė monada. Hegeliui dvasia tampa medžiaga<br />
(antitezė — Anderssein), Saueriui medžiaga tampa dvasia. Bet jų<br />
abiejų išsivystymo terminas yra tas pat: visata — amžinybė — Dievybė<br />
(We<strong>lt</strong>all — Ewigkeit — Gottheit). Saueris todėl ir sako, kad<br />
„iš tautos išauga religija, amžinybė ir Dievybė“ 24).<br />
Tautinis materializmas, būdamas apskritai materialistinės pasaulėžiūros<br />
padaras, o Sauerio atveju — materializmo ir vokiškojo<br />
ideizmo mišinys, yra pats sau kritika. Vis dė<strong>lt</strong>o jis turi savyje ir<br />
tiesos. Žmogus nėra tik dvasia, bet ir kūnas. Kūno gyvenimas turi<br />
nemaža reikšmės tautinei individualybei, nes ji apima ir fizinį žmogaus<br />
tipą. Tuo tarpu kūno ypatybės atsiranda iš paveldimos rasės<br />
ir iš vienodų gyvenimo sąlygų. Todėl tautinis materializmas sako<br />
tiesą, kad tauta laikosi tam tikrų medžiaginių dalelių (plazmos,<br />
monadų) perteikimu iš kartos į kartą. Bet šitoji tiesa tinka tik fiziniam<br />
tautos tipui. Tuo tarpu tautinėje individualybėje, kaip matėme,<br />
yra ir psichinių bruožų. Žinoma, nepripažįstant psichinės<br />
srities apskritai, lengva viską išaiškinti tik plazmos ar monadų veikimu.<br />
Bet labai sunku yra įrodyti psichinės realybės, kaip skirtingos<br />
nuo fizinės, nebuvimą. Materialistinei pasaulėžiūrai ligi šiol šitas<br />
darbas nevyko. Su juo nevyksta nė tautybės ieškojimas medžiaginėje<br />
substancijoje.<br />
ß. Tautinis spiritualizmas. — Tautinio materializmo<br />
priešginybė yra tautinis spiritualizmas, kuris tautinės individualybės<br />
esmės ieško tautos dvasioje arba tautos sieloje. „Tautos dvasios“<br />
teorija nėra nauja. Apie ją jau yra užsiminęs Montesquieu<br />
savo veikale L'esprit des lois (19,4), apie ją gana aiškiai kalba ir<br />
J. G. Herderis. Per romantiką, kuri tautos dvasioje ieškojo giliausių<br />
dailiosios kūrybos pradų, tautos dvasios sąvoka įsigalėjo istorinėje<br />
teisės mokykloje, o vėliau ir visame gyvenime. Tautos įvykiai esą<br />
ne kas kita, kaip realus josios dvasios apsireiškimas. Tautos dvasia<br />
esanti tautos siela, tautos substancija, tai, kas yra pastovu kitime,<br />
kas individus jungia vieną su antru, žodžiu, kas kuria tautą ir ją<br />
palaiko. Tautos dvasia šiandien yra susidomėję ir literatūros istorikai<br />
(J. Nadler), ir sociologai (O. Spann), ir pedagogai (E. Krieck),<br />
ir kiti įvairių sričių mokslininkai.<br />
Visi tautos dvasios šalininkai pripažįsta, kad ji esanti, tarsi,<br />
koks fluidas, persunkiąs tautų gyvenimą, duodąs jam originalumo<br />
ir nepakartojamos išraiškos. Tautos dvasia esanti „tasai pirmykštis<br />
ša<strong>lt</strong>inis, iš kurio, tarsi, iš tikro savo centro, trykšta visos bendro<br />
23) Schöpferisches Volkstum ... 24 p.<br />
24) op. cit. 21 p.<br />
29
Change language