You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
subjektyvines tautines ypatybes, ir žmones, kurie jas turi, ir tas objektyvines<br />
gėrybes, kurias tauta yra sukūrusi. Patriotas myli ir save,<br />
kaip tautietį, ir tautą, ir tautinę ku<strong>lt</strong>ūrą. Patriotizmas yra antroji<br />
integralinė pilnutinės tautinės individualybės dalis.<br />
Bet tautiškumas būtų tik tuščia lytis, ir patriotizmas būtų tik<br />
nevaisingas jausmas, jeigu jie liktų tik prigimties srityje ir netaptų<br />
ku<strong>lt</strong>ūrinės kūrybos akstinais. Tautinė ku<strong>lt</strong>ūra kyla iš tautiškumo<br />
ir patriotizmo sąvaikos. Tautiškumas padeda jai pamatus, patriotizmas,<br />
kaip meilė, verčia žmogų kurti. Tobula kūrybos lytis, realizuota<br />
tikrovėje, laimi ku<strong>lt</strong>ūrai visuotinės reikšmės ir tautą padaro<br />
nacija. Nacionaliniai nusiteikimai, kurie kurdina aukštą tautinę<br />
ku<strong>lt</strong>ūrą, tampa trečiąja integraline pilnutinės tautinės individualybės<br />
dalimi. Tautinė individualybė pasiekia savo atbaigą tik tada, kai<br />
organiška tobulo tautiškumo ir tobulo patriotizmo sintezė apsireiškia<br />
vertinga kūryba, kai subjektyvi tautinė lytis yra perkeliama<br />
į objektyvinę tikrovę, savotiškai ją apipavidalindama ir ku<strong>lt</strong>ūros<br />
laimėjimuose atskleisdama tautos esmę.<br />
Tautinėje individualybėje tuo būdu yra trys integralinės dalys<br />
arba trys pagrindiniai pradai: tautiškumas, patriotizmas ir nacionaliniai<br />
nusiteikimai. Tautinis auklėjimas, siekdamas pilnutinės tautinės<br />
individualybės, tuo pačiu siekia ir šitų konkrečių pradų, kaip<br />
specialių tiesioginių tautinio auklėjimo tikslų. Tautiškumas, patriotizmas<br />
ir nacionaliniai nusiteikimai yra todėl trys tiesioginiai specialūs<br />
tautino auklėjimo tikslai.<br />
b. Netiesioginis tautinio auklėjimo tikslas<br />
Kaip tiesioginis tautinio auklėjimo tikslas įeina į pilnutinį<br />
žmogiškumą, taip netiesioginis telpa pilnutiniame gyvenime. Pilnutinis<br />
ir tikrai vaisingas gyvenimas, kaip matysime, kalbėdami apie<br />
kosmopolitizmą, esti tik tada, kai jis įvyksta ne žmonijoje, kaip<br />
tokioje, bet konkrečiose josios reiškėjose arba tautose. Pilnutinis<br />
gyvenimas nėra galimas be tautos, kaip pilnutinis žmogiškumas nėra<br />
galimas be tautinės individualybės. Gyvenimas siekia bendrojo savo<br />
tikslo specialių tautinių tikslų vykdymu. Todėl kaip gyvenimo<br />
tikslas yra netiesioginis tikslas apskritai ugdymui, taip tautos gyvenimo<br />
tikslas yra netiesioginis tikslas tautiniam auklėjimui. Tautinis<br />
auklėjimas tiesioginiu būdu siekia tautiškumo, patriotizmo ir<br />
nacionalinių nusiteikimų arba pilnutinės tautinės individualybės.<br />
Bet tautinė individualybė savo ruožtu tarnauja tautos gyvenimo<br />
tikslui. Todėl ir tautinis auklėjimas, tiesioginiu būdu siekdamas<br />
tautinės individualybės, netiesiog siekia ir tautos gyvenimo tikslo.<br />
Tautos gyvenimo tikslas yra josios tautinis idealas, kuriam<br />
realizuoti ji yra pašaukta, kuriam pasiekti kuriama tautinė ku<strong>lt</strong>ūra,<br />
dėl kurio tauta vykdo savo žygius ir kuriuo ji pateisina savo buvimą.<br />
Apie tautinį pašaukimą ir jojo idealą kalbėsime vėliau. Čia<br />
76
Change language