01.08.2013 Views

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Renesansas savo esmėje buvo anttautinis ir todėl tėvynės supratimo<br />

išsivystymui maža ką galėjo padėti. Jo nukrypimas į senovę,<br />

jo lotynų kalbos pamėgimas dar net kliudė tautiniams elementams<br />

išsivystyti. „Šitasai klasicizmas, sako R. Michels, buvo<br />

vieningas ir tautiškai nepadalinamas — net labiau, negu Kat. Bažnyčia“<br />

4). Katalikų Bažnyčia buvo ir yra dabarties dalykas, turįs<br />

ryšių su dabarties žmonėmis. Tuo tarpu „humanizmas priklausė<br />

seniai praėjusiems laikams“ 5). Jis nekėlė jokių vaidų ir jokių kovų<br />

ir todėl neskaldė vienalytės masės. Tiesa, renesanso metu užtinkame<br />

pirmuosius tautinių sąjūdžių diegus. Italijos respublikos, Vokietijos<br />

reformacija, Anglijos išsiskyrimas iš politinės kontinento<br />

vienybės' — vis tai buvo tautinės sąmonės užuomazgos. Bet tautinis<br />

susipratimas tuomet pamažu skleidėsi dar tik atskiruose žmonėse.<br />

Tuo tarpu „masė liko nuo šios minties labai toli“ 6). Napoleono<br />

kareiviai net dainavo: „sudarykim amžiną vienybę, jau yra<br />

tik viena bendra tėvynė“. Bet griuvus Napoleono imperijai, tautinis<br />

žmonių susipratimas kas kartą vis darėsi gyvesnis.<br />

Tikrasis tėvynės supratimas atsirado tik romantikos metu, nes<br />

ji pirmoji atidengė ontologinį žmogaus ryšį su žeme. Romantikų<br />

pažiūros į tėvynę yra išaugusios iš jų gamtos filosofijos, kurią visai<br />

teisingai galima pavadinti kraštovaizdžio (Landschaft) filosofija.<br />

Kraštovaizdis romantikams virto visumos simboliu, kuris viską apima,<br />

kur individas yra papildomas, kur jis gauna net empirinį savo<br />

buvimą. Aštuonioliktojo amžiaus žmogus dar buvo atskirtas nuo<br />

kraštovaizdžio. Tuo tarpu romantikoj jis yra jojo dalis: jis santykiuoja<br />

su gamta ne kaip subjektas su objektu, bet kaip dalis su<br />

visuma. Apšvieta norėjo pasaulį suprasti, romantika stengėsi jį pajausti.<br />

Begalybės ilgesys rado savo objektą gamtoje, kuri konkret<br />

čiai apsireiškia kraštovaizdžiu, slepiančiu savyje idėją 7).<br />

Žmogaus ryšys su gamta, slaptingas jo dalyvavimas gamtos<br />

gyvenime nuosekliai vertė romantikus mylėti visą pasaulį, o ypač<br />

gimtąjį kampelį, tą šalį, kurioje tauta gyvena, toji, pasak Arndto,<br />

„visų pavidalų motina“. Novalio posakis „aš taip mylių žemę!“<br />

gali būti išraiška visos romantikos santykių su savu kraštu.<br />

Tai buvo tiesioginis kelias į tikrąjį tėvynės supratimą. Tiesa,<br />

romantiškoje tėvynės sąvokoje yra daug Schellingo filosofijos įtakos,<br />

daug perdėto misticizmo. Bet tasai pabrėžimas žmogaus ryšio<br />

su gamta, tasai atradimas žmogaus, kaip gamtos padaro, buvo didelis<br />

romantikos laimėjimas ir svarbus žingsnis į priekį. Jis ir mums<br />

patarnaus, kaip pradedamasis punktas tėvynės nagrinėjimui.<br />

4) op. cit. 17 p.<br />

5) R. Michels, op. cit. 18 p.<br />

6) R. Michels, op. cit. 21 p.<br />

7) plg. H. Rehder, Philosophie der unendlichen Landschaft. Ein Bei*<br />

trag zur Geschichte der romantischen We<strong>lt</strong>anschauung, Halle 1932.<br />

49

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!