Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
c. Nacija ir valstybė<br />
Sava valstybė nėra būtina nacijai būti, bet ji yra būtina nacijai<br />
tapti. Tauta, sykį tapusi nacija, gali gyventi ir be valstybės. Bet<br />
tauta negali tapti nacija be valstybės. Vieni sociologai eina per toli,<br />
tvirtindami, kad nacija yra tik ta tauta, kuri turi valstybę; valstybė<br />
esanti esminė nacijos žymė (J. Fels). Kiti per maža pripažįsta valstybei<br />
reikšmės, manydami, kad savas politinis gyvenimas tautos subrendimui<br />
nėra būtinas. Tautinė valstybė, kaip buvo minėta įvade,<br />
yra ne kas kita, kaip tautos susiorganizavimas draugijine lytimi. Tarp<br />
tautos subrendimo ir draugijinės josios lyties yra esminis ryšys.<br />
Tauta tol negali tinkamai subręsti ir šitą savo subrendimą apreikšti,<br />
kol ji pati nepasireiškia regima forma arba valstybe. Valstybėje<br />
tauta objektyvuojasi ir tuo būdu atbaigia subjektyvinių savo galių<br />
išvystymą. Kaip žmogaus likimas ir gabumas kurti subręsta tik kuriant,<br />
kaip ku<strong>lt</strong>ūrinės idėjos ištobulėja tik objektyvuojamos regimais<br />
pavidalais, taip ir tauta, kaip individualybė, pasiekia pilnutinio savo<br />
išsiskleidimo tik tapusi valstybe. „Ku<strong>lt</strong>ūra eina iš tautos per valstybę<br />
į naciją“ 12). Šią mintį patvirtina ir istorija. Yra daug pavyzdžių,<br />
kai nacijos neteko savo valstybės ir vis dė<strong>lt</strong>o liko nacijomis (pav.<br />
senovės graikai). Bet nėra nė vieno pavyzdžio, kad tauta, neturėdama<br />
valstybės, būtų tapusi nacija. „Tauta gali gyventi ir save teigti tik<br />
kaip nacija; bet tauta tampa nacija tik valstybėje“ 13).<br />
Normaliausias gyvenimas, be abejo, esti tada, kai nacija esti<br />
kartu ir valstybė. Tuomet „tauta duoda kraują, valstybė kūną, o<br />
nacija dvasią“ 14). Tautinė individualybė ku<strong>lt</strong>ūrą maitina, valstybė ją<br />
saugo, o nacija apipavidalina ir įprasmina. Tauta, turėdama savą<br />
valstybę ir pasiekusi nacijos laipsnį, gyvena pilnutinį gyvenimą ir<br />
kuria tikrai vertingą ku<strong>lt</strong>ūrą, nes turi visas reikalingas sąlygas. Bet<br />
tapusi nacija, ji gali būti kūrybiška ir be valstybės. Savo ku<strong>lt</strong>ūra ji<br />
gali net pavergti savo pavergėjus, kaip atsitiko rymiečiams, užkariavusiems<br />
graikus. Vis dė<strong>lt</strong>o toks nacijos gyvenimas nėra normalus.<br />
Nė viena pavergta tauta nekuria ramiai ku<strong>lt</strong>ūros, bet stengiasi visų<br />
pirma atgauti prarastą laisvę, nes, būdama subrendusi savo viduje,<br />
ji turi teisę nepriklausomai apsireikšti ir išviršiniame gyvenime. Ku<strong>lt</strong>ūrinė<br />
kūryba yra lyg augmuo: ji klesti tik laisvėje.<br />
12) W. Sauer, ibd.<br />
13) J. Hommes, Lebens* und Bildungsphilosophie etc., 9 p.<br />
14) W. Sauer, Sozialphilosophie, 190 p.<br />
245