01.08.2013 Views

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

AUKLĖJIMAS - Maceina.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

įgijusios kitokių žymių. Matyti, josios susidūrė su kitokiais veiksniais,<br />

kurių įtaka jas kiek išskyrė iš bendro kamieno. Šitie veiksniai<br />

glūdi gyvenamojoje aplinkoje.<br />

2. Gyvenamoji aplinka<br />

a. Aplinkos įtaka tautai<br />

Kad gyvenamoji aplinka daro didelės įtakos ne tik atskiriems<br />

individams, bet ir tautoms ir net visai žmonijai, tą nujautė jau antikinės<br />

senovės geografai. Jau Hippokrato veikale Apie orą, vandenį<br />

ir vietą, istoriniuose Herodoto ir Tukidido raštuose randame visai<br />

teisingų pastabų apie gamtinę aplinką ir josios reikšmę.<br />

Bet senieji rašytojai daugiau kalbėjo apie gyvenamosios aplinkos<br />

įtaką žmonių kūnui ir jų ūkiui. Tuo tarpu modernieji antropogeografai<br />

16) pastūmėjo šitą mintį toliau, iškeldami gamtos reikšmę<br />

apskritai visam žmogaus gyvenimui. Antropogeografija savo pradžioje<br />

(pav., Ratzelio veikalai) ir norėjo visų pirma patarnauti<br />

istorijai, įrodydama, kad gamtos įtaka iš tikro yra realus veiksnys<br />

žmonijos išsivystymo eigoje, kad istorija tam tikra prasme yra<br />

apsprendžiama ir gamtos, ne tik laisvo žmonių veikimo. Herderis,<br />

pav., mėgo sakyti, kad istorija yra tekanti geografija, o geografija<br />

yra stovinti istorija. Žinoma, būtų pakartota istorinio materializmo<br />

klaida, bandant istoriją suprasti, kaip gamtos vyksmo dalį. Bet iš<br />

kitos pusės būtų taip pat perdėtas spiritualizmas, nepripažįstant<br />

gamtai jokios reikšmės. Istoriją kuria žmonės, bet „istorija riedi<br />

žemėje“ 17).<br />

Supratus žmogaus ir aplinkos sąvaiką, buvo iške<strong>lt</strong>as naujas<br />

tautų formavimo veiksnys, kurį šiandien mes vadiname gyvenamąja<br />

aplinka. Mūsų laikais nėra nė abejonės, kad ta vieta, kurioje<br />

žmonės gyvena, daro žymios įtakos visai jų prigimčiai. „Žmogus,<br />

kaip jūra, siurbiasi į žemę“ 18). Žemė žmogų ne tik nešioja, ne tik<br />

duoda medžiagos jo idėjoms įkūnyti, bet ji pritraukia ir jį patį, ji jį<br />

lenkia ir apsprendžia.<br />

Būtų klaida manyti, kad žemės įtaka silpnėja, ku<strong>lt</strong>ūrai augant.<br />

Tiesa, ku<strong>lt</strong>ūrinė kūryba išvaduoja žmogų iš klaidingos psichinės<br />

vienybės su gamta. Ku<strong>lt</strong>ūringas žmogus atsistoja priešais pasaulį,<br />

kaip subjektas prieš objektą, kaip veikėjas prieš medžiagą. Bet<br />

fizinis jo ryšys su šituo objektu ir su šita medžiaga esmėje lieka toks<br />

pat: keičiasi jo tik išvaizda. Dar daugiau. Galima net tvirtinti, kad<br />

16) Pav., EI. Reclus (L’homme et la terre), Fr. Ratzel (Anthropogeographie),<br />

J. Brunhes (La Géographie humaine) ir kiti.<br />

17) J. Brunhes, La Géographie humaine, 58 p. Paris 21912.<br />

18) Fr. Ratzel, Anthropogeographie, 9 p.<br />

8

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!