Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1565-1570)
JĖZUITŲ KOLEGIJOS VILNIUJE ĮKŪRIMAS (1570)
Ko nesugebėjo atlikti karalius Žygimantas Augustas - jis paprastai
apibūdinamas kaip silpno charakterio, dvejojantis, lėtas, atidedantis
tarnybinius reikalus kitai dienai ir todėl pravardžiuojamas „Rytdienos
karaliumi“ 22 - galiausiai įvykdė jau minėtas Vilniaus vyskupas Valerijonas
Protasevičius. 23 Jis ir keletas uolių Vilniaus katalikų, pirmiausia
Vilniaus vaitas Augustinas Rotundas (Mieleckių kilmės), 24 buvo giliai
sunerimę, kad vis akivaizdesnės eretikų pastangos atidaryti viešą aukštesniąją
mokyklą Vilniuje vieną gražią dieną galėjo būti įgyvendintos.
1564 m. (ar 1565?) didikų Goštautų šeima atidarė tokią mokyklą kilmingųjų
vaikams savo rūmuose Vilniuje, ir į ją iš pradžių įsirašė daug
mokinių. Tačiau per trejus metus dėl prastų mokytojų įsirašiusiųjų skaičius
nukrito net iki dešimties berniukų. 25 Gydytojas, labiau žinomas
kaip antitrinitorių veikėjas Lenkijoje ir Lietuvoje, Jurgis Blandrata
22 „Jis buvo minkšto būdo, svyruojąs, nepaslankus, atidėliojąs darbus kitai
dienai ir už tai pramintas ‘Rytdienos’ karaliumi“, S. Sužiedėlis, ‘Žygimantas
Augustas’, LE, XXXV, p. 329-337 (p. 336), ir ‘Sigismund II’, EL, V, p. 154-158.
23 R. Krasauskas, LE, XXIV, p. 110-111, ir EL, IV, p. 355-356.
24 Z. Ivinskis, LE, XXVI, p. 15-17; S. Sužiedėlis, EL, IV, p. 532-534.
25 Apie tai ir kita plg. A. Rotundo laišką kard. Hozijui (Vilnius, 1568 sausio
3): „Quare, quantum potest Rev.da Dominatio Vestra, tantum pro sua virili
connititur, ut R.dus Provincialis illorum [iesuitarum], omni rupta mora, Vilnam
socios suos introducendos curet, priusquam huc a Blandrata mittantur doctores
quidam, qui iam dudum hic missi fuissent, sed sibi a Nicolao Christophoro
Radzivilio metuere. Ii certe rursus universae Lithuaniae prolem nobis inficerent,
nunc iam a Gastoldicis propter eorum et quidem rudium, nullo ingenio,
nullaque doctrina, nullis litteris instructorum ministrorum vilitatem et paucitatem
alienatam. Ante annos enim tres in Gastoldica domo plurimi nobilium
primi nominis liberi haeresi una cum litteris imbuebantur, nunc vix decem supersunt.
Periculum est ne submittantur a Blandrata aliqui, - nam is id sibi sumpsisse
negotii perhibetur, - qui litterarum specie miserae iuventuti iterum imponant,
sed si Iesuitae eos praeverterint, omnis iuventus ad eos confluet. Scio
esse permultos valde haeresi infectos, qui, ut sumptus, qui esset maior in peregre
erudiendis liberis faciendus, parceant, Iesuitas hic avide expectant", paskelbta:
J. Lukaszewicz, Historya szkól w Koronie i w W. X. Litewskiem, I,
Poznań 1849,p. 121, išnaša.
13