21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Žemaitijoje atsiradusi tokia aiškiai nelietuviška ir neslaviška pavardė;

bando dalyką išaiškinti germaniška kilme: Beinartai būtų atsikėlę iš

Vokiečių imperijos žemių ir Žemaitijoje pasilikę. 20 Horodlės suvažiavimo

(1413) aktuose minimas Mikalojus Boynar, bet neaišku, ar tai ta

pati bajorų Beinartų giminė, nes Mikalojus Boynar gavo Nowinų herbą,

o Pašiaušės kolegijos įsteigėjo herbas buvo Habdankų, kuris Horodlėje

buvo suteiktas Lietuvos didikui Jonui Goštautui. 21 Vėliau Beinartai

ne kartą užėmė aukštas vietas Žemaičių seniūnijoje, Vilniaus bei

Trakų vaivadijose ir pačios LDK valdžios viršūnėse. 22 Mūsų Stanislovui

artimai giminingas - veikiausiai dėdė - buvo kanonų teisės daktaras,

Vilniaus ir Žemaičių kanauninkas, Krošyno klebonas Ambraziejus

Beinartas, garsiojo neturtingiems studentams bendrabučio prie Vilniaus

akademijos įsteigėjas, jai palikęs mirdamas (1602) 4 000 kapų liet. grašių.

Bendrabutis, vadinamas įsteigėjo vardu Bursa Beynartiana arba

dar dažniau Bursa Ambrosiana, išliko iki jėzuitų panaikinimo ir veikė

dar XIX a. pradžioje. 23 Kitas artimas Stanislovo giminaitis, jei ne tikras

brolis, buvo taip pat Vilniaus kanauninkas, Baltstogės klebonas Albertas

Kazimieras Beynartas, miręs 1680 m. Apie jį žinome, kad buvo

minėtos Bursa Ambrosiana globėjas ir mirdamas prašė jį palaidoti be

jokių iškilmių Vilniaus jėzuitų naujokyno (Šv. Ignaco) bažnyčioje. 24

Kaip šiedu kanauninkai, taip ir jų giminaitis Stanislovas bus palaikęs

nuoširdžius santykius su jėzuitais. Gyvendamas Vilniuje galėjo iš arti

stebėti jų sėkmingą ir vaisingą apaštalinę veiklą ne tik pačiame mieste,

bet ir provincijoje. Ir taip bus kilus mintis juos įkurdinti savo tėviškėje,

20 Dunczewski, ten pat.

21 Plg. W. Semkowicz, „O litewskich rodach bojarskich zbratanych z szlachtą

polską w Horodle 1413 r.“, Rocznik Tow. Heraldycznego we Lwowie, 6(1921—

23), p. 116-128, ir 7 (1924-25), p. 217. Horodlės aktuose figūruojantį „Boynar“

Semkowicz tapatina su Beinartais, bet neduoda žinių apie šios giminės

genealogiją; nepamini taip pat, kas iš lietuvių didikų ir bajorų prisijungė prie

Goštautų, gaudami Habdankų herbą.

22 Kai kuriuos iš jų pamini minėti herbų aprašymai, bet iš tų negausių žinių

neįmanoma nustatyti visos Beinartų giminės genealogijos.

23 PSB, I, p. 478.

24 Ten pat, p. 479.

18-JO AMŽIAUS LIETUVOS BRUOŽAI

342

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!