21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

TEISĖ IR MEDICINA VILNIAUS AKADEMIJOJE

nebėra abejonės, kad jėzuitai 1731 m. pavedė kan. Davidavičiui dėstyti

civilinę teisę ir kad jis ją dėstė dar 1733 m., o gal ir po to. Tokių

nejėzuitų civilinės teisės profesorių galėjo būti ir kitais laiko tarpais.

Šios išvados reikalauja jau pats „utriusque iuris" licenciato ir doktorato

teikimas tiek XVII a. antroje pusėje, tiek XVIII amžiuje. Vilniaus

universiteto bibliotekoje saugomame rankraštyje „Laureae Academicae"

net dviejuose skyriuose įrašyti gavusieji „utriusąue iuris" mokslo

laipsnius tarp 1677 ir 1779 metų. 38 Vieno tokio įrašo fotokopiją galima

matyti Lietuvoje išeinančiame žurnale „Mokslas ir gyvenimas" (1973,

5, p. 19). Tai 1699 kovo 26 universiteto autoritetu suteiktas abiejų teisių

licenciatas ir doktoratas notarui ir karaliaus sekretoriui Stanislovui

Paškevičiui. Kitas panašus tų mokslo laipsnių suteikimas buvo po

9 metų - 1708 lapkričio 24. Aukščiau matėme, kad ir kan. Davidavičius

tapo abiejų teisių daktaru tame pačiame Vilniaus universitete. Visai

nestudijavusiems civilinės teisės mokslo laipsnio teikti negalėjo,

nes tai nebūtų likę nepastebėta, ir pačiam universitetui būtų buvę galima

prikišti mokslinio rimtumo ir atsakomingumo stoką.

Antra vertus, nėra ko laukti, kad civilinė teisė Vilniuje būtų buvusi

dėstoma nuolat ir reguliariai. Tai matyti jau iš gan retai pasitaikančio

tos disciplinos laipsnių teikimo ir iš šiaip neužsilikusių jokių mokslo

veikalų, spausdintų tezių gynimo programų ar kokių kitų veiklos pėdsakų.

Tiesa, didžiausia dauguma išlikusių šaltinių - katalogai, pranešimai,

laiškai - nėra akademinės veiklos raštai, bet pirmiausia pačios

jėzuitų vienuolijos reikalams skirti, vienuolius teliečią žinių pasikeitimai,

kurie tik netiesiogiai bei iš dalies atspindi pačios Akademijos kaip

mokslinės įstaigos reiškimąsi. Dėl to, pavyzdžiui, išlikusiuose Vilniaus

jėzuitų 1644-1655 m. kataloguose visai nerandame paminėto nei paties

teisės fakulteto, nei jame dėsčiusių nejėzuitų profesorių. Iš to seka,

jog visiška tyla apie tą fakultetą panašiuose XVIII a. kataloguose jokiu

būdu nereiškia, kad jo visai nebuvo. Kelios čia suminėtos neabejotinos

šaltinių nuotrupos verčia jo buvimą priimti kaip istorinį faktą.

38 Plg. M. Svirskas, „Važnyj istočnik istorii kul’tury litovskogo i sosednich

narodov", Kniga i progress, Vilnius 1970, p. 100.

292

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!