21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

TĖVĄ ANDRIŲ RUDAMINĄ PRISIMENANT

tai, tarp jų 179 kunigai ir 143 klierikai; po kelerių metų ir tie klierikai,

tapę kunigais, galės įsijungti į bendrą veiklą.

Jei Lietuvos jėzuitų provincija anuomet buvo gausi ir gyvybinga, to

paties negalima pasakyti apie Vilniaus universitetą: jis vis stokojo kvalifikuotų

profesorių. Tuo metu universitetui vadovavo lietuvis Jonas

Gruževskis - tas pats, kuris prieš pusantrų metų sykiu su keturiais jėzuitais

klierikais (O. Krügeriu*, M. Zaviša, M. K. Sarbievijum ir A. Rudamina)

keliavo į Romą: šie pagilinti savo studijų, o jis dalyvauti lapkričio

viduryje įvykstančioje jėzuitų prokuratorių kongregacijoje.

Yra žinių, kad apie tą laiką Vilniuje buvo rimtai rūpinamasi teisės ir

medicinos fakultetų įsteigimu (plg. I. Petrauskienės publikuotą tuo reikalu

dokumentaciją: Lietuvos istorijos metraštis, 1974, p. 104-107).

Sykiu turėjo kilti ir akademinio personalo šiems fakultetams problema.

Be to, ir teologijos bei filosofijos fakultetai neturėjo per daug gerai tam

pasiruošusių profesorių. Reikia manyti, kad universiteto rektorius J.

Gruževskis, būdamas - kaip minėjome - Romoje, teiravosi apie galimybę

gauti gerą, kad ir svetimtautį, teologijos profesorių. Lancicijaus

laiške minima aplinkybė, kad Vilniaus jėzuitai „kviečiasi profesorius

iš Ispanijos", ir bus aliuzija į šiuo reikalu vykstančias konkrečias derybas.

Iš tikrųjų tų pačių 1624 metų rudenį atvyko į Vilnių iš Ispanijos

jėzuitas kun. Benediktas de Soxo. Jam Vilniuje tuojau pavesta dėstyti

scholastinę teologiją, kurios profesorium jis išbuvo net 9 metus (1624-

1633). Tik gerokai vėliau, atidarius Vilniuje teisės fakultetą, jis tapo

vienu iš kanonų teisės specialistų.

Lancicijus savo laiške, atrodo, leidžia suprasti, jog A. Rudamina

buvęs pasiųstas studijų į Romą kaip tik tam, kad geriau pasiruoštų būsimam

profesoriavimui Vilniuje. Lancicijus palygina Rudaminą su tuomet

žymiu Romos kolegijos (taip buvo vadinamas jėzuitų universitetas

Romoje, šiandieninė ‘Gregoriana’) filosofijos profesorium Spinola. Tai

italas jėzuitas Fabijus Ambraziejus Spinola (1593-1671), nuo 1622 iki

1627 m. ten dėstęs filosofiją. Jis buvo tik trejais metais vyresnis už

mūsų Rudaminą, bet šį pergyveno 40 metų ir pagarsėjo savo asketinio

* [O. Krügeris iš tikrųjų į Romą nevyko; žr. p. 468].

500

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!