Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

MOKSLINĖ PAŽANGA VILNIAUS AKADEMIJOJE
perdėjimo galime sakyti: 1655 metai akademijos istorijoje buvo patys
pražūtingiausi metai. Rugpjūčio 8 d. į Vilnių įsiveržė negirdėto žiaurumo
rusų ir kazokų bandos. Miestas paskendo kraujuje ir ugnyje, akademija
ir visos jos įstaigos pavirto griuvėsių ir pelenų krūva. 51 Šiandie
51 Tai smulkiai aprašoma bendralaikių jėzuitų pranešimuose į Romą, ARSI,
Lith. 40, fol. 92r-93v (tas pat pakartota fol. 150r—151 v); taip pat Vilniaus vyskupo
Jurgio Tiškevičiaus laiške į Romą (1655 XI 22), Vetera monumenta Poloniae
et Lituaniae, ed. A. Theiner, III, Romae 1863, p. 497. Nežinia, kodėl
Lietuvos TSR istorija, I, Vilnius 1957, p. 266, žymi Vilniaus užėmimo diena
liepos 31 d. Visi šaltiniai aiškiai sako, kad tai įvyko rugpjūčio 8 d. (plg. ARSI,
Lith. 40, fol. 92r, ir Vetera, cit. vietoje). Vilniaus miesto ir akademijos nelaimę
taip pat aprašo Rostowski, p. 376, ir Zalęski, III, p. 32-33; jos nenutyli ir
naujesnioji Lenkijoje rašyta Lietuvos istorija: J. Ochmański, Historia Litwy,
Wrocław-Warszawa-Kraków 1967, p. 128 („Stolica Litwy, która od 1394 r.
nie oglądała wrażych zastępów, 8 VIII 1655 r. padła ofiarą najazdu moskiewskiego.
Najazd i sześcioletnia okupacja moskiewska straszliwie zrujnowały
Wilno, które ogromnie wyludniło się i na długie dziesiątki lat straciło dawną
świetność“). - Skaitant gi tai, kas rašoma naujesniuose okupuotos Lietuvos
leidiniuose, pavyzdžiui, Lietuvos TSR istorija, I, Vilnius 1957, p. 266 („Tokiomis
aplinkybėmis 1655 m. liepos mėn. be jokio didesnio mūšio rusų kariuomenė
priėjo prie Vilniaus. Etmonas Radvila, nepajėgdamas atsilaikyti prieš
rusų ir ukrainiečių kariuomenę, traukėsi iš miesto, sudegindamas tiltą per Nerį
ir kai kuriuos sandėlius. Vilniaus įgula, vadovaujama Žeromskio, užsidarė pilyje
ir, būdama apsupta, keletą dienų atkakliai priešinosi. Liepos 31 d. įgula
kapituliavo. Rugpjūčio 6 d. rusų kariuomenė užėmė Kauną. Iš Kauno ji pasuko
į Gardiną ir rugpjūčio pabaigoje jį užėmė...“ - nieko daugiau apie Vilnių;
iš tokio pasakojimo susidaro įspūdis, kad jei mieste buvo kas sugriauta ar sunaikinta,
tai padarė etmonas Radvila ir nenorėjusi laiku pasiduoti Žeromskio
įgula, o rusai taikiai ėjo iš miesto į miestą, tarsi pasivaikščiodami), arba VU,
p. 41-42 („Ryšium su Ukrainos išsivadavimo karu Lietuvos ir Lenkijos feodalams
įsitraukus į karą su Rusija (1654), taip pat švedams įsiveržus į Lietuvą
(1655), mokslas Vilniaus akademijoje visai nutrūko. Tik praėjus keleriems metams
Vilniaus akademija vėl pradėjo dirbti" - ir viskas; kalti Lietuvos feodalai,
kam jie įsitraukė į karą su Rusija), taip ir negalima atsikratyti minties, kad
ten mūsų krašto istorija daugiau klastojama negu objektyviai vaizduojama.
doctrinam avide excipiunt, qua probe imbuti, ubi sese domum receperint, plurimos
suorum subditorum convertunt, ipsorum dominorum in fidei catholicae
constantia mirifico exemplo", ARSI, Lith. 38, fol. 018r.
226