21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVIŠKUMO APRAIŠKOS VILNIAUS AKADEMIJOJE

me ar politiniame gyvenime. Studijų prefektui, kuris priimdavo naujus

studentus, buvo įsakyta „neatstumti nė vieno dėl to, kad jis ne iš kilmingųjų

ar vargdienis“. 7 Apskritai imant, tą klausimą nagrinėję autoriai

mano, jog apie pusė visų studentų buvo kilę iš valstiečių ar miestiečių.

Apie du trečdalius sudarydavo studentai nelietuviai ir nežemaičiai.

Tai studentai, kilę iš rytinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sričių,

vadinamieji rutheni, t. y. gudai, šiandien Lietuvoje vadinami baltarusiais.

Būdavo taip pat nemaža studentų iš Prūsų, iš Mozūrų, iš šiandieninės

Latvijos bei Estijos, anuomet vadinamos Livonijos, po vieną kitą

ir iš kitų Europos kraštų. Net protestantai ir stačiatikiai siuntė į jėzuitų

vadovaujamą universitetą savo vaikus, nes, kaip kartą tvirtino nuncijui

Caligariui Lenkijos kancleris, eretikai bandę siųsti savo vaikus studijoms

į Vokietiją, į protestantų universitetus, bet iš ten jie grįžtą nedaug

ko išmokę ir tiktai įsigiję blogų ir barbariškų papročių. 8

Žinoma, būtų įdomu sužinoti, kiek Vilniuje būdavo studentų iš pačios

Lenkijos, neįskaitant mozūrų. Atrodo, kad tiktai vienas kitas. Viena,

Krokuvoje lenkai turėjo savo universitetą; antra, lenkai su lietuviais

šiuose dalykuose kažkaip nerado bendros kalbos. Tai ypačiai ryšku iš

pačių jėzuitų šaltinių. Nuo to laiko, kai buvo įsteigta atskira Lietuvos

jėzuitų provincija (1608 m.), per visą jų Vilniuje buvimo laikotarpį

neteko užtikti nė vieno Lenkijos provincijai priklausiusio jėzuito, kuris

būtų studijavęs Vilniaus universitete, nors pačioje Lenkijoje jėzuitai

neturėjo savo universiteto ir, norėdami įgyti mokslo laipsnius, turėjo

lankyti Krokuvos universitetą arba vykti studijoms į užsienį; o būtų

buvę taip lengva studijuoti tarsi pas savuosius Vilniuje. Panašiai neteko

sutikti lietuvių jėzuitų, kurie būtų vykę studijuoti į Lenkiją. Šis

konstatavimas liečia pirmiausia jėzuitus. Tačiau nemanyčiau, kad būtų

buvę žymiai kitaip su kitais studentais.

Kaip nemaža Vilniaus universiteto studentų dalis buvo lietuviškos

kilmės, taip ir tarp šio universiteto profesorių visuomet būdavo lietuvių,

- išskyrus tiktai keletą pirmųjų jo veiklos dešimtmečių, kai dar

7 Ratio studiorum: Regulae Praef. Studior. Infer., reg. 9.

8 Plg. MPV, IV, p. 96.

251

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!