21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

APIE PIRMĄJĮ BANDYMĄ PRAPLĖSTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ

nebebuvo tuomet panaudotas, šiandien sunku pasakyti. Gal kokia ekonominė

krizė ar pasitaikiusios nelaimės neleido didikams Valavičiams

skirti žadėtosios fundacijos? Gal kokie kiti sunkumai prisidėjo? Patyrinėjus

vysk. E. Valavičiaus ir jo brolių išlikusią tų metų dokumentaciją,

ypač jų korespondenciją, gal būtų galima tiksliai nustatyti, kodėl

teisė ir medicina Vilniuje turėjo laukti dar 20 metų, kol kitas didikas

pasišovė tuos fakultetus įkurti. Bet vis vien reikia pripažinti, kad visos

tos 1618-1623 metais dėtos pastangos, kad ilgus metus trukęs susirašinėjimas

nebuvo veltui. Tuo buvo paruošta dirva tų dviejų fakultetų

po 20 metų įvedimui. Tuomet vizitatorius F. Banfis galėjo rašyti, kad

sutikimas įsteigti Vilniuje teisę ir mediciną gautas jau prieš 20 metų. Ir

tas pats t. generolas Mucijus Vitelleschis (jis mirė 1645 m.) prisiminė

savo duotą sutikimą ir jo laikėsi. Net su K. L. Sapiega sutartos sąlygos

buvo daug kuo panašios į tai, kas jau buvo sutarta su didikais Valavičiais.

Ir tie faktai liudija, kad t. Generolas nebuvo „pagrindinis kaltininkas",

trukdęs teisės ir medicinos į Vilniaus akademiją įvedimą.

Baigiant negalima tylomis praeiti pro dabartinėje Lietuvoje vis labiau

pasireiškiantį bendro išsilavinimo smukimą. Kai pasitaiko koks lotyniškas

tekstas, nebėra kam jį be klaidų nurašyti, dar sunkiau beįstengiama

jį tiksliai suprasti. Vysk. Valančiaus „Raštų“ leidėjas taip bjauriai

suniokojo vieną rankraštyje išlikusį vyskupo laišką (I t., p. 517-518),

kad vargu ar buvo galima skaudžiau įžeisti neeilinį lotynų kalbos žinovą,

koks buvo vysk. Valančius. Užtenka tiktai paskaityti jo popiežiui

į Romą rašytus laiškus, kurių ne vienas saugomas Vatikano archyve.

Panašiai ir I. Petrauskienės - kurios nuoširdžiomis pastangomis neabejoju

- nurašytuose iš rankraštinės knygos Responsa Generalium tekstuose

palikta daugoka klaidų. Negalima sakyti, kad bent vienas iš tų

atsakymų būtų patenkinamai publikuotas. Net pačioje trumpiausioje,

1619 XI 9 laiško ištraukoje (p. 105; ji užima tiktai pustrečios eilutės)

padarytos bent trys klaidos. Paties rankraščio nemačius, galima tvirtinti,

kad antroje eilutėje vietoj „ab... Epsco Vilnense" turi būti „ab...

Episcopo Vilnensi". Rankraštyje, be to, gal ir buvo parašyta „Epsco",

bet tuomet turėjo būti koks nors sutrumpinimo ženklas - brūkšnys

virš sutrumpinto žodžio arba taškas po jo. Toliau toje pačioje eilutėje

313

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!