21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVIŠKUMO APRAIŠKOS VILNIAUS AKADEMIJOJE

kolegija buvo Lenkijos provincijos žinioje. Vykdant prieš tai buvusios

vienos Lenkijos provincijos padalijimą į dvi provincijas, nulėmė atskirų

provincijų išsilaikymo išskaičiavimai. Kad Lietuvos jėzuitai turėtų

tvirtą kolegijų užnugarį, kad jiems būtų užtikrintas ordino narių prieaugis,

jiems, o ne lenkams buvo priskirtos Prūsų ir Mozūrų įstaigos, ir

net pati Varšuvos rezidencija, esanti šalia karaliaus rūmų. Dėl to lenkai

per ištisus 150 metų širdo ant lietuvių, kol 1758 metais buvo sudaryta

atskira Mozūrų jėzuitų provincija. Turime pripažinti, kad toks provincijų

padalijimas daug prisidėjo ir prie Vilniaus universiteto pastovios

raidos tiek studentų, tiek profesorių atžvilgiu. Tačiau grynai tautiniu

požiūriu šitoks jėzuitų įstaigų ir teritorijų paskirstymas buvo mažiau

palankus lietuviškumo vystymuisi. Bet tai, man atrodo, buvo mažesnė

blogybė - minus malum, nes priešingu atveju, kaip jau tai numatė Brokas,

Vilniaus universitetas greičiausiai būtų visiškai sužlugęs. Dabar

gi, kaip aukščiau matėme, ir tokiomis aplinkybėmis buvo gražių lietuviškumo

prošvaisčių, ypačiai apie XVII amžiaus vidurį.

Panašių konfliktinių situacijų, kokios atsispindi cituotose korespondencijose

iš XVI amžiaus, reikia manyti, buvo ir kitais laikotarpiais.

Jos tačiau nepasiekė tokio dramatiškumo jau vien dėl to, kad Lietuvos

jėzuitų provincija buvo savarankiška, visiškai nepriklausoma nuo Lenkijos

provincijos. Ir iš viso, atrodo, jokių glaudesnių ryšių tarp šių dviejų

provincijų nebuvo.

IX

Iki šiol matėme lietuviškumą, kaip už jį pasisakė Vilniaus akademijos

studentai ir profesoriai, kaip jie jį bandė ginti prieš lenkiškumo persvarą,

prieš savanaudžius lenkų išpuolius. Bet norėtųsi mums visgi žinoti,

koks buvo to lietuviškumo turinys. Ypačiai įdomu, ar tie, kurie save

laikė lietuviais ir žemaičiais, taip pat mokėjo lietuviškai. Kad su lituanus

sąvoka, bent akademijos pradiniu periodu, glaudžiai siejosi ir kalbos

mokėjimas, aišku iš minėtojo Manikevičiaus laiško. Maldaudamas

t. Generolą kaip nors padėti Vilniaus akademijoje studijuojantiems lie-

262

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!