21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

MEDŽIAGA SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJAI

jos įkūrimo laikų. 10 Kiti jėzuitų akademijai universiteto titulo arba nepripažįsta,

arba jį nutyli, arba apie jį labai nedrąsiai prasitaria. Kas atsiverčia

„Lietuvių enciklopedijoje" žodį „Vilniaus universitetas",“ randa

įžanginį pojėzuitinės Vilniaus akademijos ir Vyriausios L. D. Kunigaikštijos

mokyklos aprašymą ir tik po to pradedama kalbėti apie universitetą,

kurį 1803 m. įsteigė caras Aleksandras I. Skaitančiam tik tą

„Lietuvių enciklopedijos" straipsnį nė negali ateiti į galvą, kad Vilniaus

universitetas egzistavo jau nuo 1579 metų. Tiesa, kitose vietose, kaip

straipsniuose „Vilniaus akademija", „Universitetas Lietuvoje", pabrėžiama,

kad Vilniaus akademija buvęs „Vilniaus universiteto pavadinimas

jėzuitų vadovavimo laikotarpyje", 12 bet tai, atrodo, reikia priskirti

straipsnių autorių, o ne „L. enciklopedijos" redaktorių nuomonei. Bet

ir bendrai imant susidaro įspūdis, kad mūsų istorikai yra linkę žiūrėti į

Vilniaus akademiją kaip į kokią aukštąją mokyklą, bet ne kaip į universitetą.

Ne vien dėl to, kad bendralaikiai jį dažniausiai vadino akademija

13 ir kad nūdienė akademijos sąvoka iš tikrųjų sunkiai gali būti pritaikoma

universitetui. Bet taip pat primetama, kad anuomet Vilniuje

10 Plg. 6 išn. cituotą veikalą ir jo I-jį skyrelį: „Academia et Universitas

Vilnensis" (p. 1-36).

11 LE, XXXIV, p. 182-196.

12 LE, XXXIV, p. 132, ir XXXII, p. 250, kur sakoma: „Lietuvoje pirmas

universitetas buvo iš 1570 jėzuitų įsteigtos Vilniaus kolegijos išriedėjusi aukštoji

mokykla, pradžioje iki 1781 paprastai vadinama Vilniaus akademija".

13 Taip pat ir Krokuvos universitetas XVI-XVIII a. lotyniškai rašytuose

šaltiniuose labai dažnai vadinamas „Academia Cracoviensis". Pvz., Ioannes

Wielewicki, Historicum diarium domusprofessae Cracoviensis Societatis Iesu,

I-III (= Scriptores rerum polonicarum, VII, X, XIV), Cracoviae 1881-1889,

rašęs Krokuvoje 1629-1637 metais ir aprašęs pirmiausia jėzuitų namų Krokuvoje

įkūrimą ir veiklą, labai dažnai mini Krokuvos universitetą ir visuomet jį

vadina „Academia"; žodžio „Universitas" nepavartoja nė karto, nors dažnai

kalba apie Krokuvos universiteto vadovybę, profesorius, studentus, privilegijas

ir t. t. (žr. III-jo tomo turinyje, p. 319: „Academia Cracoviensis"; p. 355:

”Cracovia Academia"). Dėl to nėra jokios abejonės, kad anuo metu terminas

”Akademija" Lenkijoje ir Lietuvoje reiškė tą patį kaip universitetas. Net ir

musų laikais J. Poplatek pavadino savo straipsnį „Studia jezuitow polskich w

Akademii krakowskiej w XVI w.“ (NP, 20 (1964), p. 77-111), kuriame rašo

apie jėzuitus, studijavusius Krokuvos universitete.

47

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!