21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

JĖZUITAI BANDO APIE 1620-1625 M. ĮVESTI TEISĘ IR MEDICINĄ

Ne geresnė padėtis buvo ir filosofijos fakultete. Pačią filosofiją nuo

1578 m. dėstė poznanietis Leonardas Krakeris, kuris su vienerių metų

pertrauka užėmė šią katedrą iki 1587 m. Bet ir apie jį dar 1584 m.

rašoma: „Neturi jokio mokslinio laipsnio". Tiktai vėliau jis gavo laisvųjų

menų ir filosofijos magistro, o 1594 m. ir teologijos daktaro laipsnius.

Šiame fakultete dar turėjo būti ir matematikos katedra. Filosofijos studentams

matematika dažniausiai buvo dėstoma antraisiais trimečio

kurso metais, kai būdavo išeinama fizika. Neturime tikslių žinių, kas

Vilniuje dėstė matematiką apie 1580-82 metus. Vėliau, 1585 m., matematikos

profesorium buvo mozūras Adrijonas Jungas. Jei jis ir apie

1582 m. dėstė matematiką, tai darė neturėdamas mokslinio laipsnio,

nes laisvųjų menų ir filosofijos magistru tapo tiktai 1585 sausio 24.

Tad matome, kad naujajame Vilniaus universitete virš trejų metų

tęsėsi nenormali padėtis: įstaiga turėjo teisę teikti aukštuosius mokslo

laipsnius, bet joje nebuvo nė vieno, kuris pats būtų turėjęs panašų mokslo

laipsnį. O ir čia galiojo taisyklė: Nemo dat, quod non habet (kas ko neturi,

negali ir kitam duoti). Iš tos gana rimtos bėdos padėjo išsikapstyti

vokietis, kilęs iš Švabų, Pilypas Widmanstadtas, kuris jau 1563 m.

Vienoje buvo įgijęs laisvųjų menų ir filosofijos magistratą, o 1570 m.

Braunsberge provincijolas L. Maggio, t. Generolo pavestas, jam suteikė

teologijos doktoratą. Jis ilgus metus vadovavo Braunsbergo kolegijai;

1583 m. pradžioje buvo atkviestas į Vilnių ir paskirtas universiteto

kancleriu. Tų pačių metų rudenį ir Vilniaus universitetas pradėjo teikti

aukštuosius mokslo laipsnius. Pirmieji šio universiteto teologijos daktarai

buvo kaip tik jau minėtieji jos profesoriai: A. Arijas ir G. Alabianas.

Savaime suprantama, kad, betvirtinant esamų fakultetų kadrus, nebuvo

ko galvoti apie kitus fakultetus. Pirmoji žinutė apie galimą Vilniaus

universiteto praplėtimą, kurią teko prieš porą metų atsitiktinai

užtikti, yra iš 1618 metų. Apie tai jau esu kartą trumpai užsiminęs. 10

jėzuitų archyve Romoje yra išlikęs pranešimas, vadinamasis metinis

laiškas (Litterae annuae), apie Kražių kolegijos veiklą 1618 m. Tais me­

10 „Mokslinė pažanga Vilniaus Akademijoje", LKMA Suvažiavimo darbai,

VII, p. 206 [šiame leidinyje - p. 212-213].

275

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!