Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

palankiai susiklosčiusi Lippomano misijos pradžia - prie to, atrodo, lemiamai
prisidėjo kunigaikštis Mikalojus Radvilas Juodasis, įtakingas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kancleris, Vilniaus vaivada ir drauge
„pagrindinė protestantizmo atrama Lietuvoje“ 5 - nedavė jėzuitui Salmerónui
jokios galimybės pateikti karaliui idėją įsteigti jėzuitų kolegiją
arba derėtis dėl sąlygų, nors jis buvo ketinęs tai daryti ir būtų turėjęs
tam pakankamai laiko per ilgesnį nei keturios savaitės savo buvimą Vilniuje.
Jis sugebėjo aptarti tai tik su karaliaus sekretoriumi, „amigo nuestro“,
ir pastarasis sumanymą įvertino ne tik kaip kupiną sunkumų, bet ir
kaip perdėm beviltišką. 6
PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1565-1570)
Vis dėlto jėzuitų draugų, kurie žavėjosi sėkminga naujo, daugeliu
požiūrių modernaus ordino veikla ir troško matyti savo šalyje kažką panašaus
į tai, ką jėzuitai buvo įvykdę kitur, skaičius Lenkijoje ir Lietuvoje
augo. Žymiausias lenkų rėmėjas buvo Stanislovas Hozijus, Varmės
vyskupas nuo 1551 m., kardinolas nuo 1561 m. ir vienas iš penkių legatų
paskutiniame Tridento Susirinkimo etape. 7 Jis pirmas įsteigė jėzuitų
kolegiją savo vyskupijoje (1565 Braunsberge). Juo pasekė Plocko vys-
5 Z. Ivinskis, „Die Entwicklung der Reformation in Litauen bis zum Erscheinen
der Jesuiten (1569)“, Forschungen zur osteuropäischen Geschichte,
12 (1967), p. 31.
6 „Assimismo hablando con un secretario del rey, amigo nuestro, sobre el
assunto de algún collegio en el reyno para ayuda de la religión, hallé no solamente
dificultad, como á mí me parecía, mas aun impossibilidad para ello,
stando las cosas como están; porque aquello poco che avía de religiones, en
gran parte se va deshaziendo y los nobles van occupando las rentas y bienes,
dissimulando á quien tocca corregir semejantes errores; immo las cosas van de
arte, que á los obispos no faltan señores temporales que se les atreven á tomarles
sus tierras y castillos, sin que se les pueda resistir ó contradezir por via de
razón ó justicia“, Salmeronas - Ignacui (Viena, 1556 sausio 1), Epistulae P. Alphonsi
Salmeronis, I (= MHS1, XXX), Matriti 1906, p. 133; plg. Korewa, p. 163,
išn. 242. Korewa (p. 32) mano, kad „amigo nuestro“ buvo pavadintas Martynas
Kromeris, karaliaus sekretorius 1544-1569 m.
7 Apie S. Hozijų ypač žr. H. D. Wojtyska, Cardinal Hosius, Legate to the
Council of Trent, Rome 1967.
p. 28-33 ir p. 160-164, išn. 174-251. Apie L. Lippomano misiją Lenkijoje žr.
Wojtyska, min. veik., p. 65-104.