21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

MEDŽIAGA SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJAI, V

jėzuitų savijauta, galėjo geriau apsaugoti nuo galimų kivirčų ir geriau

atlikti vienijimo funkciją. G. Alabianas yra Vilniaus jėzuitų akademijos

rektorius, ilgiausiai be pertraukos vadovavęs šiai įstaigai visoje jos

istorijoje. Tik S. Varševickis buvo priartėjęs prie panašaus rektoriumi

išbuvimo laiko, bet G. Alabianas jį viršijo keliais mėnesiais.

Išvykęs į Krokuvą, G. Alabianas, kiek žinoma, į Vilnių nebesugrįžo.

Karaliaus rezidencijos mieste jis tęsė savo veiklą kaip ten esančių

jėzuitų namų viršininkas. Tie namai (prie Šv. Barboros bažnyčios) iki

jam atvykstant buvo paprasta rezidencija. Nuo to laiko jie jau buvo profesų

namai (Domus Professa), kuriems vadovavo prepozitas (Praepositus),

hierarchinėje eilėje po provincijolo svarbiausias provincijoje viršininkas.

136 G. Alabianas išsirūpino iš karaliaus naujus Krokuvos profesų

namams pastatus ir bažnyčios fundaciją. 1597 m. birželio 23 d.

buvo iškilmingai pašventintas naujai statomos Šv. Petro bažnyčios kertinis

akmuo. Tuo pat metu G. Alabianas ir toliau ėjo Krokuvos vyskupo

kard. J. Radvilo nuodėmklausio ir teologo pareigas. Šiam 1599 m.

gale vykstant į Romą, į Šventųjų metų atidarymą, jį palydėjo ir G. Alabianas.

Kai kard. J. Radvilas Romoje nelauktai mirė, G. Alabianas nebegrįžo

į Lenkiją, bet išvažiavo į savo tėvynę Ispaniją. Ten jis daugiausia

gyveno ir dirbo Zaragozzos jėzuitų kolegijoje, kur ir mirė 1624 m.

balandžio 27 d. 137 Su lietuviais jėzuitais dar sykį susitiko Romoje, 1608

metų generalinėje kongregacijoje, kurioje buvo atskirta nuo Lenkijos

savarankiška Lietuvos jėzuitų provincija.

S. Bednarskis Garsiją Alabianą apibūdina kaip vieną iš įžymiausių

ir daugiausiai nusipelniusių svetimtaučių jėzuitų, stiprios sveikatos ir

didelių dvasios savybių, kilnų, be kompromisų ir sykiu pilną gerumo

vyrą, kurį mylėjo savieji (t. y. jėzuitai) ir gerbė pasauliečiai. 138

136 Žr. Wielewicki, I, p. 152-273 (passim).

137 Ta proga jį trumpai prisimena ir Rostowski, p. 280.

138 Žr. PSB, I, p. 40.

170

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!