21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

ANTROJI KARALIAUS STEPONO PRIVILEGIJA

būtų dalyvavę beveik vieni lenkai. Sunkiau yra suprasti nurodymą, kad

Lenkijos antspaudu diplomui suteikiama teisinė galia. Karaliaus kanceliarijos

pareigūnai negalėjo nežinoti, jog be Didžiosios Kunigaikštijos

antspaudo Lietuvoje neturėjo galios joks oficialaus pobūdžio valdovo

aktas. Jiems taipgi, matyt, buvo aišku, kad tokiam aktui, kaip jėzuitų

kolegijos universitetu pakėlimas, iš Lietuvos kanclerio ar vicekanclerio

- abu jie buvo žinomi reformatai - gauti valstybinį antspaudą kaip

ir neįmanoma. Kadangi karalius vis dėlto pasirašė diplomą be jokių

liudininkų ir su teisiškai negaliojančiu antspaudu, peršasi išvada, jog šis

dokumentas neturėjo būti skirtas viešam naudojimui, o tiktai juo norėta

patenkinti popiežiaus pageidavimą gauti pirma karaliaus sutikimą. Galvota,

tikrąjį universiteto įsteigimo dokumentą turi išduoti popiežius.

Tačiau antspaudo klausimas greitai iškilo viešumon. Apie tai sužinojo

jėzuitai Lenkijoje ir Lietuvoje ir per juos jų vadovybė Romoje, apie

tai patyrė taip pat nuncijus ir per jį popiežiaus kurija. Jėzuitų provincijolas

Pranciškus Sunieris dar bandė pasiekti, kad būtų uždėtas ir Lietuvos

antspaudas. 1578 m. spalio 20 d. tuo reikalu ėjo pas karalių, bet

tuomet Krokuvoje karaliaus dvare buvęs Lietuvos vicekancleris E. Valavičius

liko nepermaldaujamas. Ir pats karalius negalėjo nieko padaryti.

Nors, nepaisant to, rudenį buvo padaryta autentiška diplomo kopija ir

pasiųsta į Romą, jėzuitai ten ją padėjo į savo archyvą, kur ji ir šiandien

tebėra. Jokių žygių pas popiežių, atrodo, tuomet nedaryta. Buvo pernelyg

rizikinga imtis didžiulės atsakomybės vadovauti įstaigai, kurios teisinis

pagrindas toks netvirtas. Panašus nusistatymas, reikia manyti, įsivyravo

ir pačiame Vilniuje, nes sekančioje universiteto įsteigimo eigos

stadijoje apie pirmąją karaliaus privilegiją nė neužsimenama.

ANTROJI KARALIAUS STEPONO

PRIVILEGIJA (1579 M.)

Jau 1578 metams einant į pabaigą, turėjo būti aišku, kad karalius artimiausiu

laiku išvyks į Lietuvą. Iš tikrųjų jis Naujųjų metų išvakarėse

Paliko Krokuvą ir, per Varšuvą bei Gardiną, 1579 m. kovo 2 d., Užga­

23

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!