21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

O KAIP SU MEDICINA VILNIAUS AKADEMIJOJE?

tų kataloge jis vadinamas ,,Infirmarius“) iki 1627 metų; po to persikėlė

į Nesvyžių, kur atidarė naują vaistinę, bet netrukus, 1629 gruodžio mėn.

pabaigoje, dėl nežinomų priežasčių išstojo iš ordino. Tolesniojo likimo

nežinome. Akademijos vaistinę 1627 m. perėmėjau minėtas br. Andrius

Senterkevičius; tų metų kataloge apie jį sakoma: euram habet Pharmacopoliae

(„rūpinasi vaistine"). Iš to aišku, kad vaistinė Akademijoje

jau buvo savas vienetas, kad joje dirbo daugiau žmonių, kad ji turėjo

savo pajamų ir išlaidų, kad ji tarnavo ne tik Akademijai, bet ir miestiečiams.

Nuo 1630 ar 1631 m. Akademijos vaistinę perėmė iš Varšuvos,

kur irgi veikė panaši jėzuitų vaistinė, atkviestas specialistas br. Kristupas

Ceisbergas. Kai šis 1637 m. buvo pasiųstas į Polocko kolegiją (kur

kitais metais išstojo iš ordino), jo vietą užėmė lenkas br. Valentinas

Urpieša. Bet ir šis po poros metų paliko Vilnių, perkeltas dirbti į Oršos

kolegiją. 1641 m. Akademijos vaistinei vadovavo br. Adomas Ščuckis.

Sekančiais metais šalia to paties vaistininko A. Ščuckio randame dar ir

vaistinės prefektą mozūrą tėvą Simoną Blonskį (Blonensis), vieną iš

įtakingiausių Lietuvos jėzuitų provincijos narių, nes anksčiau jis ištisus

18 metų vadovavo Vilniaus noviciatui ir, būdamas sykiu naujokų

magistras, perteikė ką tik į ordiną įstojusiems jaunuoliams vienuolinio

gyvenimo pagrindus. Nuo 1643 m. jis buvo Varšuvoje jėzuitų namų

prepozitu, bet 1646 m. vėl grįžo į Vilniaus akademiją ir vėl ėjo vaistinės

prefekto pareigas, kol 1648 IV 1 tapo provincijolu ir po pusės metų

(1648 XI 30) mirė. Tai pirmas ir vienintelis atvejis, kad vaistinės vyriausias

vadovas buvo ne vienuolis brolis, bet tėvas - kunigas. Galbūt

viršininkai matė brolių nuolatiniuose santykiuose su pasauliečiais pavojus

jų pačių dvasiniam pašaukimui ir todėl paskyrė kaip tik prityrusi

dvasinio gyvenimo mokytoją, buvusį ilgametį naujokų magistrą, vadovauti

vaistinėje besidarbuojantiems jauniems jėzuitams? Kad tokie pavojai

buvo realūs, matyti iš to, jog per 20 metų laikotarpį (1621-1641)

iš keturių brolių vaistininkų du (ar gal ir trys) netrukus paliko ordiną.

Savaime aišku, ir kunigui esant vaistinės prefektu, specialius vaistų

paruošimo darbus atlikdavo tam turį praktikos broliai vaistininkai. Nuo

XVII a. vidurio iki pat 1773 m. jie visuomet būdavo ir vaistinės vadovais.

Apie tą vaistinę išliko įdomi žinutė Akademijos jėzuitų 1681 m.

297

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!