21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

MEDŽIAGA SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJAI, I

2. Vilniaus miestas. - „Vilniaus miestas yra platus, dailus, civilizuotas,

gyvenamas ne tik lietuvių, bet ir lenkų, vokiečių, italų, rutėnų,

mahometonų, totorių, susibūrusių čia pat esančiuose kaimuose; be to

(nekalbant apie kitas tautybes), dar yra žydų, kuriems pavesta rinkti

mokesčius, dėl ko jie paprastai būna krikščionių sunkiai pakenčiami.

Miestas laikomas katalikišku lygiai kaip daugelis kitų karališkųjų miestų;

jame yra daug vienuolių ir vienuolynų, nors rutėnai (tuo vardu vadinami

visi, kurie yra graikų tikėjimo, nepaisant kokios jie būtų tautybės)

sudaro didelę miesto gyventojų dalį ir bažnyčių turi daug daugiau

negu kiti; dėl to ir miesto tarybos didelė dalis yra rutėnai. Mieste taip

pat yra daugybė sektantų, bet, išskyrus cvinglistų maldos namus, pastatytus

mirusio Vilniaus vaivados" rūpesčiu, jie dar nepajėgė užimti

nė vienos bažnyčios. Liuteriu seka daugiausia vokiečiai, o Arijus, Cvinglis,

Kalvinas ir kiti jais jodinėjančio velnio arkliai (ascensoris diaboli

equi) sau pasidalija likusius“. Toliau aprašo, kad Vilniuje gausu visų

gyvenimui ir patogumui reikalingų dalykų, kad jame galima pigiai pragyventi.

Tik jau antri metai jaučiamas didelis maisto produktų trūkumas,

kainos padvigubėjusios, daug elgetaujančių, daug vagių. „Kadangi

ir šiais metais buvo nekoks derlius, bijomasi, kad ateinančiais metais

gali užgriūti dar didesnės nelaimės“. Pro miestą teka dvi upės: Vilnia,

iš kurios paimtas miesto pavadinimas, ir Neris (Vilija). „Jau šiaip žavingą

miesto vietą šios dvi upės daro dar žavingesnę“. Be Vilniaus, nėra

visoje kunigaikštijoje kito miesto (nebent, sakytum, Kaunas), kuris

turėtų bent kiek elegancijos. Iš miestelių bus turbūt didžiausias Augustavas,

„kuris jau 15 metų, kai dabartinio karaliaus rūpesčiu statomas

Lietuvos ir Prūsijos pasienyje; užtat ir vadinamas Augustavu“. Kiti visi

mediniai, ,,juose nematyti jokio puošnumo, nerasi jokio kilmingumo,

o tik labai daug kaimiškumo“. Ponai ir bajorai gyvena, pagal šiaurės

kraštų paprotį, savo valdose, kuriose jie turi pilnutinę jurisdikciją. Kaimai

daugiausia pastatyti iš šiaudinstogių pirkių.

11 Mikalojus Radvilas Juodasis, nuo 1551 m. Vilniaus vaivada, mirė 1565 m.;

savo rūmuose Vilniuje 1553 m. įrengė reformatų maldos namus; plg. LE, XXIV,

p. 391-399.

54

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!