Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

MEDŽIAGA SENOJO VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJAI, I
2. Vilniaus miestas. - „Vilniaus miestas yra platus, dailus, civilizuotas,
gyvenamas ne tik lietuvių, bet ir lenkų, vokiečių, italų, rutėnų,
mahometonų, totorių, susibūrusių čia pat esančiuose kaimuose; be to
(nekalbant apie kitas tautybes), dar yra žydų, kuriems pavesta rinkti
mokesčius, dėl ko jie paprastai būna krikščionių sunkiai pakenčiami.
Miestas laikomas katalikišku lygiai kaip daugelis kitų karališkųjų miestų;
jame yra daug vienuolių ir vienuolynų, nors rutėnai (tuo vardu vadinami
visi, kurie yra graikų tikėjimo, nepaisant kokios jie būtų tautybės)
sudaro didelę miesto gyventojų dalį ir bažnyčių turi daug daugiau
negu kiti; dėl to ir miesto tarybos didelė dalis yra rutėnai. Mieste taip
pat yra daugybė sektantų, bet, išskyrus cvinglistų maldos namus, pastatytus
mirusio Vilniaus vaivados" rūpesčiu, jie dar nepajėgė užimti
nė vienos bažnyčios. Liuteriu seka daugiausia vokiečiai, o Arijus, Cvinglis,
Kalvinas ir kiti jais jodinėjančio velnio arkliai (ascensoris diaboli
equi) sau pasidalija likusius“. Toliau aprašo, kad Vilniuje gausu visų
gyvenimui ir patogumui reikalingų dalykų, kad jame galima pigiai pragyventi.
Tik jau antri metai jaučiamas didelis maisto produktų trūkumas,
kainos padvigubėjusios, daug elgetaujančių, daug vagių. „Kadangi
ir šiais metais buvo nekoks derlius, bijomasi, kad ateinančiais metais
gali užgriūti dar didesnės nelaimės“. Pro miestą teka dvi upės: Vilnia,
iš kurios paimtas miesto pavadinimas, ir Neris (Vilija). „Jau šiaip žavingą
miesto vietą šios dvi upės daro dar žavingesnę“. Be Vilniaus, nėra
visoje kunigaikštijoje kito miesto (nebent, sakytum, Kaunas), kuris
turėtų bent kiek elegancijos. Iš miestelių bus turbūt didžiausias Augustavas,
„kuris jau 15 metų, kai dabartinio karaliaus rūpesčiu statomas
Lietuvos ir Prūsijos pasienyje; užtat ir vadinamas Augustavu“. Kiti visi
mediniai, ,,juose nematyti jokio puošnumo, nerasi jokio kilmingumo,
o tik labai daug kaimiškumo“. Ponai ir bajorai gyvena, pagal šiaurės
kraštų paprotį, savo valdose, kuriose jie turi pilnutinę jurisdikciją. Kaimai
daugiausia pastatyti iš šiaudinstogių pirkių.
11 Mikalojus Radvilas Juodasis, nuo 1551 m. Vilniaus vaivada, mirė 1565 m.;
savo rūmuose Vilniuje 1553 m. įrengė reformatų maldos namus; plg. LE, XXIV,
p. 391-399.
54