21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

TEISĖ IR MEDICINA VILNIAUS AKADEMIJOJE

tyti. M. Biržiška, savo vardų ir veikalų senajame Vilniaus universitete

santraukoje kalbėdamas apie universiteto įsteigimą, šio klausimo visai

nepaliečia; tiktai po to pastebi, jog vėliau (nuo 1644 m.) veikęs teisių

fakultetas, bet, mirus Sapiegai ir dėl rusų 1655 m. invazijos išbėgiojus

iš Vilniaus profesoriams, jis daugiau nebeatsigavęs, nes, jėzuitai nedaug

teskyrė dėmesio teisės mokslui... Privilegijos medicinos fakultetui steigti

jėzuitai nė nemėgino vykdyti". 3 Taip pat ir A. Rukšėnas, aprašydamas

senąjį Vilniaus universitetą, teisės ir medicinos mokslų uždraudimo problemos

nepaliečia. 4 Plačiausiai Vilniaus akademijos pirmųjų dešimtmečių

veiklą aprašęs lenkų jėzuitas Liudvikas Piechnikas irgi pasitenkina

buvusios padėties nušvietimu ir nė nekelia sau klausimo, kodėl karalius

norėjo, kad Vilniuje nebūtų anų dviejų fakultetų. 5 Jam ir kitiems dalykas

turėjo atrodyti savaime aiškus: jėzuitai paprastai savo universitetuose

pasitenkindavo, šalia kolegijose išeinamų humanistinių disciplinų,

dviem aukštesniųjų studijų fakultetais: filosofijos ir teologijos.

Dabartinėje Lietuvoje istorikai dažnai pasirodo ne tokie uolūs praeities

gyvenimą ir įvykius geriau ir išsamiau pažinti (neretai juos tyčia

nutyli arba iškraipo), bet labai „gabūs" kadaise gyvenusių ir veikusių

asmenų mintims, siekimams ar net slaptoms intencijoms aiškinti, tarsi

partijos leidimas užsiimti istorijos tyrinėjimu jiems būtų suteikęs praeities

aiškiaregystės bei minčių skaitymo dovanas. Todėl nenuostabu,

jog jie „žino", kodėl Vilniaus akademija visai neturėjo medicinos, o

pradžioje ir teisės fakultetų. Štai pora pavyzdžių. Stasys Biziulevičius,

rašydamas apie pirmąją medicinos mokyklą Lietuvoje, jos nebuvimą

jėzuitų vadovaujamoje Akademijoje taip aiškina: „O iš tikrųjų ne lėšų

trūkumas trukdė jėzuitams pradėti Vilniaus aukštojoje mokykloje dėstyti

medicinos mokslus, - jie nebuvo linkę įvesti savo vadovaujamoje

mokykloje naują discipliną, kuri rėmėsi gamtos mokslų pažinimu". 6

Arba Irena Petrauskienė, trumpai aprašydama medicinos mokslus Vil­

3 M. Biržiška, Senasis Vilniaus universitetas, London 1955, p. 9.

4 LU, p. 17-18.

5 PlECHNIK, p. 28-31.

6 S. Biziulevičius, „Pirmoji medicinos mokykla Lietuvoje", Iš mokslų istorijos

Lietuvoje, I, Vilnius 1960, p. 85.

270

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!