21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

KOLEGIJOS ŽEMĖS IR PASTATAI LAIKO ĮVYKIUOSE

et Kiornoviensis arenda visai nualinta ir iš dalies kitų pasisavinta. Kad

ir dideliu vargu, viskas vėl atgauta ir iš naujo kolegijai pripažinta.

Kaip visur kitur, taip ir jėzuitų žemėse dirbdavo nuolatiniai darbininkai

ir dvaro žemėse gyveną ūkininkai. Yra tačiau ženklų, kad ūkininkai

(coloni) kartais nuo darbo būdavo atleidžiami. Barstyčiuose seniau

būdavę apie 100 ūkininkų; po karų ir maro jų teliko 10. Tada nuspręsta

vietoj pareigos dirbti reikalauti vien duoklės, ir tuojau ūkininkų skaičius

pakilo iki 40. 35

Kolegijos žemės, be abejo, kartais sužadindavo kaimynų bajorų godumą.

Jau XVII a. netrūko ginčų ir bylinėjimųsi dėl kolegijos nuosavybės

ribų, bet metiniuose pranešimuose tai nepaliko tokio plataus atgarsio

kaip sekančiame amžiuje. Visa Pašiaušės kolegijos fundacija buvo

patvirtinta 1659 seime, 36 ir tai tuomet dar buvo respektuojama. Žinios

apie kolegijos žemių užgrobėjus ir bylas su jais pradeda ypačiai dažnėti

maždaug nuo 1730 m. Įdomu, kad šis laikotarpis sutampa su gyvu

apšvietos idėjų sklidimu Prancūzijoje ir greitųjų persimetimu į Lenkiją.

Racionalizmo persunkta diduomenė pasijuto atsidūrusi naujoje „šviesoje",

išsivadavusi iš religijos „tamsybės" ir dvasininkijos globos. Sumažėjusi

pagarba religinėms vertybėms davė jiems laisvesnes rankas

progai pasitaikius užgrobti religinių institucijų nuosavybes, tuo labiau,

kad susilpnėjusi pasaulinė valdžia nepajėgė jiems grasinti bausmėmis. 37

Jau 1728 m. Beržėnų tėvūnas Zaborovskis jėga paveržė dalį Viduklės

dvaro žemių; daug reikėjo išleisti su juo bylinėjantis, ir byla buvo baigta

tik po dvejų metų kolegijos naudai. Bialazaras, Kernavės seniūnas,

1732 m. užėmė Geišiškių dvarą su Speros ežeru, su pievomis, miškais.

Su juo teko bylinėtis Vilniuje, ir 1737 m. byla dar nebuvo baigta. Ilgesnį

laiką ėjo ginčas su Šimkevičiais dėl kai kurių Pašiaušės dvaro žemių;

nenorėdami taikiai susitarti, jie 1742 padavė kolegiją į Vyriausiojo Tribunolo

teismą Vilniuje, bet ir ten byla užtruko virš dvejų metų. Meti-

35 Hist. arini 1735, ARSI, Lith. 49, fol. 99v.

36 Volumina legum, IV, St. Petersburg 1859, p. 319-320, nr. 30.

37 Iš Prancūzijos ateinančių idėjų neigiamą įtaką Lietuvos bajorų dvasiniam

gyvenimui aiškiai pabrėžė Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius 1755

į Romą siųstoje reliacijoje, žr. Relationes, I, p. 372-373.

347

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!