21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

KONSTANTINO SIRVYDO BIOGRAFINĖS DATOS

vydas“, juo labiau, kad, neturėdamas pakankamai duomenų, „Aleksandryno“

autorius buvo klaidingai įsitikinęs, jog pats Sirvydas savo pavardę

rašęs Szyrwid ir panašūs Lietuvos vietovardžiai tariami „Širvydai“

(plg. Aleksandrynas, I, p. 244; Senųjų liet. knygų istorija, I, p. 174).

JĖZUITO KUNIGO PASIRUOŠIMO

KELIAS

Daug kam iš lietuvių istorikų, kalbininkų, literatų ir kitų rašančiųjų

tenka susidurti su mūsų praeities kultūriniame gyvenime pasireiškusiais

jėzuitais, aprašyti jų gyvenimą, pavaizduoti jų veiklą vienoje ar kitoje

kultūrinio darbo srityje. Galima suprasti, kad nuošaliai stovinčiam

ne visuomet lengva susiorientuoti ordino vidaus tvarkoje ir tinkamai interpretuoti

šaltiniuose užtiktus, patiems jėzuitams savaime suprantamus

pavadinimus ar pasakymus. Tokių nesusiorientavimų „Aleksandryne“

galima sutikti kone kiekviename žingsnyje, kur tik aprašomas kokio jėzuito

gyvenimas.

Kaip pavyzdį galime paimti pirmojo ten paminėto jėzuito Jono Komparskio

gyvenimo aprašymą (p. 28-229). „Aleksandryno“ autorius, šalia

kai kurių kitų žinių, panaudojo netrukus po Komparskio mirties parašytą

jo nekrologą, kurį ten pat ištisai perspausdino. Labai gaila, kad

tas, kuriam teko perrašyti nekrologo tekstą, buvo visai neprityręs skaityti

XVII-XVIII a. lotynų k. raštus. Taip sujaukė taisyklingą ir dailią

nekrologo autoriaus kalbą, kad, norint rasti panašių lotynų k. pasakymų,

kaip votos, initie, ingenio masuito, humilitis, obediantiae etc. etc.,

reikėtų grįžti į ankstyvųjų viduramžių barbarų longobardų laikus. Sunku

patikėti, jog V. Biržiška būtų galėjęs nežinoti, kad Lietuvos jėzuitų

kolegijose, o ypač Vilniaus akademijoje, kur viskas buvo dėstoma lotynų

k., profesoriai ir studentai sugebėdavo geriau, negu kad mes manome,

ta kalba taisyklingai ir stilingai pasakyti. Be to, Komparskio, Gruževskio,

Sirvydo laikais lotynų kalba, galima sakyti, ypačiai klestėjo. Užtenka

paminėti jųjų bendralaikį Lietuvos provincijos jėzuitą Motiejų Kazimierą

Sarbievijų, visame pasaulyje žinomą lotynistą, profesoriavusį

426

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!