Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

MOKSLINĖ PAŽANGA VILNIAUS AKADEMIJOJE
do pirmąją rusų k. gramatiką, kuri vėliau buvo išversta į bulgarų ir
serbų kalbas ir du kartu perspausdinta Maskvoje (1648 ir 1721 m.). 40
Netrukus po Smotrickio Grigalius Knapskis - XVI a. gale studijavęs
Vilniaus akademijoje ir tų studijų metu rašęs lotynų k. eilėraščius, o
ypačiai vaidinimus - išleido Thesaurus Polono-Latino-Graecus - lenkiškai-lietuviškai-graikišką
žodyną (Krokuvoje 1621), turėjusį įvairiais
atžvilgiais didelės reikšmės Sirvydo ir Elgerio žodynų paruošimui.“
Kiek vėliau ilgametis Vilniaus akademijos kancleris, profesorius ir kurį
laiką rektorius, Benediktas de Soxo, išspausdino Praecepta grammaticae
linguae polonicae (Vilniuje 1636 m.). Taigi ne lenkas, bet ispanas
buvo pirmasis Vilniuje lenkų kalbos teoretikas.
Šioje aplinkoje neatsiliko ir lietuvių kalbos tyrinėjimas. Didžiausias
įnašas priklauso žinomiems lietuviams jėzuitams Konstantinui Sirvydui
ir Jonui Jaknavičiui. „Trijų kalbų žodynas 14 (Dictionarium trium
linguarum in usum studiosae inventutis), „Lietuvių kalbos raktas“ (Clavis
linguae lithuanicae), iš tų laikų paeinąs, nors tik iš sekančio šimtmečio
leidimų žinomas „Lietuvos kalbų aprašymas, arba gramatika“
(Universitas linguarum Lithuaniae) ir pagaliau praktiškiems reikalams
išleistos lietuvių k. knygos, kaip Sirvydo Punktay sakimu ir Slavočinskio
Giesmės, dar šiandie yra neišsemiami mūsų kalbos turtų šaltiniai.
Dažnai skaitome dabartiniuose Vilniaus akademijos aprašymuose,
kad joje, be lotynų ir graikų kalbų, be sausų aristotelinės filosofijos teoremų,
be akvinietinės teologijos tezių nieko daugiau nebuvo dėstoma.
Taip dažniausiai kalba tie, kurie niekad nėra paėmę į savo rankas anuomet
vartotų vadovėlių arba studentų darytų paskaitų santraukų. Su praktiškais
dalykais, tiesa, daugiau buvo supažindinama ne žemesnėse klasėse,
kaip kad daroma šiandie gimnazijose, o filosofijos studijų metu.
Ne visą trejų metų kurso laiką užimdavo abstrakčių sąvokų aiškinimas;
nemaža vietos buvo skiriama tų sąvokų iš praktinio gyvenimo
40 Plg. VU, p. 34-35.
41 J. Puzynina, ‘Thesaurus’ Grzegorza Knapiusza, siedemnastowieczny
warsztat pracy nad językiem polskim (= Prace językoznawcze, 29), Wrocław-
Warszawa-Kraków 1961. Apie šį veikalą plg. K. Pakalka, „Studija apie XVII a.
lenkų leksikografijos paminklą“, Literatūra ir kalba, 6 (1962), p. 483-484.
222