21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVIŠKUMO APRAIŠKOS VILNIAUS AKADEMIJOJE

kaip galėjo išmokti lietuviškai tie, kurie nebuvo lietuviai, - o tokių,

kaip matėme, visuomet būdavo tam tikras skaičius. Specialių lietuvių

kalbos paskaitų universiteto ar kolegijų studijų programose neteko užtikti

per abu čia apžvelgiamus šimtmečius. Antra vertus, nebuvo dėstoma

nė lenkų kalba, kaip ir Paryžiuje tuomet nebuvo specialių prancūzų

kalbos paskaitų. Tiktai lotynų, graikų ir hebrajų kalbos buvo visateisės

universitetinės disciplinos. Yra žinių, kad pradžioje jėzuitų studijų namuose

norėta suintensyvinti ir pagyvinti vietinės kalbos vartojimą. Tai

buvo įrašyta ir į pirmąjį Ralio studiorum projektą. Bet kaip tik Vilniuje

susirinkusi šiam projektui apsvarstyti komisija pasisakė prieš tokį pasiūlymą;

panašiai pasisakė ir Pietų Vokietijos jėzuitai, ir kai kurių kitų

provincijų komisijos, todėl šis pirmykštis ordino vadovybės siūlymas

buvo išbrauktas ir oficialia mokyklinių aktų, pamokų ir paskaitų kalba

pasiliko lotynų kalba. 19 Mums, lietuviams, tai turėjo teigiamų pasekmių,

nes sustiprintas vietinės kalbos vartojimas būtų reiškęs Vilniuje ir

daugelyje kitų kolegijų - gal išskyrus Kražius, Pašiaušę ir Kauną - sustiprintą

lenkų kalbos įsigalėjimą; vadinasi, vienintelės lotynų kalbos

palikimas žymiai prilaikė lenkų kalbos dominavimą.

Tai betgi nereiškė, kad Vilniaus universitete ir jėzuitų kolegijose

visiškai nieko nebūtų buvę daroma lietuvių kalbai geriau išmokti. Mūsų

kultūros istorijos tyrinėtojai, ypačiai Lietuvoje jau miręs prof. Jurgis

Lebedys, įrodė buvus specialių lietuvių kalbos lavinimosi būrelių,

pvz., Vilniaus jėzuitų noviciato namuose prie Šv. Ignaco bažnyčios. 20

Pereitais metais [1978] Lietuvoje leidžiamuose „Kultūros baruose"

(Nr. 7) Eugenija Ulčinaitė atkreipė dėmesį į porą užuominų akademijos

istorijos šaltiniuose, kurios leidžia padaryti išvadą, kad toks lietuvių

kalbos būrelis veikė ir Vilniaus universitete. Pats jėzuitų mokyklų

statutas (vadinamoji Ratio studiorum) numato tokius lavinimosi būre-

19 Plg. S. Bednarski, „Jezuici polscy wobec projektu ordynacji studjów",

Przegląd Powszechny, 205 (1935), p. 235.

20 J. Lebedys, „Y-a-t-il eu a l’Universitė de Vilnius une chaire de lithuanien

aux XVIIe-XVIIIe siecles?“, Acta Baltico Slavica, 3 (1966), p. 99-106; idem,

„Ar senajame Vilniaus universitete buvo lietuvių kalbos katedra?", žr. J. Lebedys,

Lituanistikos baruose, I, Vilnius 1972, p. 201-210.

265

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!