21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

AR VILNIAUS UNIVERSITETAS ATLIKO IR ATLIEKA SAVO UŽDUOTĮ?

spaudimas kurtis bendruomeninėms auklėjimo ir švietimo įstaigoms.

Ir juo aukštesnis bus tautoje kultūrinis lygis, juo sunkiau bus atskiroms

šeimoms ar jų grupėms teikti pakankamą išsilavinimą ir tuo pačiu bendruomeninių

mokyklų uždavinių ratas darysis vis platesnis.

Kad toks paaiškinimas atitinka tikrovę, rodo mokyklų raidos istorija.

Pirmosios mokyklos įsisteigė atskirose šeimose arba jų grupėse.

Vėliau Bažnyčia perėmė į savo globą ne tik aukštąsias, bet dar labiau

pradines mokyklas. Ir Lietuvoje pirmosios mokyklos buvo griežtai konfesinės,

ypačiai pradžios. Net tokioje Vestfalijos taikoje (1648) mokykla

vadinama anexus religionis („religijos priekaba“). Ir visi žinome,

kad tai, ką mes lietuviškai vadiname „Švietimo ministerija“, Vokietijoje

ir kituose vokiškai kalbančiuose kraštuose turi vardą Kultusministerium,

kitaip sakant, kulto, religinių apeigų ministerija, nors ji beveik

išimtinai tvarko tiktai mokyklų reikalus.

Universitetai, kaip speciali mokyklų rūšis, visuomet buvo privilegijuotos

mokslo ir mokymo įstaigos. Į juos buvo žiūrima viduramžių studium

generale žvilgsniu; kitaip sakant, jose išeitos studijos galiojo visame

krikščioniškame pasaulyje - suteikiama teisė visur mokyti (ius

ubique docendi). Prasidėjo studium universale supratimas: studijos turi

būti visuotinės, apimti visą žmogų, vesti jauną žmogų (studentą) palaipsniui

į jo pilnybę, kūno ir dvasios pilnybę. Universiteto trečioji savybė

buvo jo tam tikra autonomija arba savarankiškumas, savivalda. Žinoma,

autonomija buvo labai ribota: viduramžiais ją ribojo Bažnyčia. Nuo

XVI amžiaus kai kurie universitetai pradėjo laisvintis nuo Bažnyčios

globos, jie noromis nenoromis patekdavo į pasauliečių (srities kunigaikščių

vietinės valdžios, parlamento kontrolės) priklausomybę.

Vilniaus universitetas per pirmuosius du šimtmečius vadovavosi jėzuitų

ordino universitetams nustatytomis taisyklėmis ir tvarkėsi pagal

jų išbandytus nuostatus. Tai turėjo kai kurių teigiamų ir neigiamų pasekmių.

Jėzuitai, jau tvirtai atsistoję ant kojų ir turėję universitetiniame

darbe patyrimo (Vilniaus universiteto įsteigimo metais visame ordine

buvo 5 165 nariai, kurie vadovavo 144 kolegijoms ir 55 kitokioms įstaigoms),

tuojau Vilniaus universitetą iškėlė į europinį lygį ir laidavo jam

damų vystymąsi. Visi universitetai paprastai pradžioje turi sunkumų

203

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!